Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) pirmadienio ryto duomenimis, prasidėjus streikui į gatves išvyko mažiau nei pusė VVT aptarnaujamų autobusų, tačiau didžioji dalis troleibusų reisų vykdoma.
Išvakarėse buvo prognozuojama, kad į gatves gali neišvažiuoti iki ketvirtadalio visų viešojo transporto priemonių.
Įmonė ir savivaldybė informuota, kad streikuoti ketina apie 520, arba beveik pusė įmonės vairuotojų, daugiausiai – autobusų. Naujausiuose sąrašuose pranešta apie 489 streikuojančius darbuotojus.
„Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Giedrė Buivydaitė naujienų portalui lrytas.lt pažymėjo, kad naujausiais duomenimis, mieste pirmadienį keleivius aptarnaus 245 transporto priemonės, įprastai darbo dieną jų būna virš 450. Šiuo metu dirba virš 400 vairuotojų.
Pagal teismo nutarimą, profesinės sąjunga, kaip streiko organizatorius ir bendrovė, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. paslaugų miestiečiams.
Anot pašnekovės, kol kas informacija apie bendrą eismą rytinio piko metu yra stabili, ypatingų srautų ar pokyčių nėra pastebėta. Viešajame transporte stebimas keleivių perpildymas, nors daug žmonių stotelės laukiančių ryte nebuvo.
„Tikimės, kad informacija pasiekė keleivius ir jie spėjo susiplanuoti savo judėjimą iš anksto mieste“, – kalbėjo G.Buivydaitė.
Tikrinti likus mažiau nei valandai
Nuo 6 val. bendrovė pranešė tinklalapyje stops.lt, programėlėje m.Ticket skelbsianti atnaujintus viešojo transporto grafikus, juos patariama tikrinti likus mažiau nei valandai iki išvykimo, o keliones planuoti su laiko atsarga. Tvarkaraščiai realiu laiku pateikiami ir „Google Maps“ ir „Trafi“ programėlėse.
„Noriu pakviesti vairuotojus pergalvoti savo sprendimą ir nestreikuoti, užtikrinti paslaugas vilniečiams“, – penktadienį vairuotojus pakeisti planus ragino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Streikuojantys darbuotojai atlyginimo negaus, jiems VVT profesinė sąjunga žada mokėti po 40 eurų kompensacijas už kiekvieną dieną.
Streikas rengiamas VVT administracijai ir profesinei sąjungai nesutariant dėl darbo apmokėjimo sistemos. Ši kraštutinė protesto akcija planuota prieš metus, iš pradžių streikas atidėtas dėl teisme vykusių ginčų, vėliau – dėl laikinai pasiekto susitarimo rugsėjo pabaigoje. Jį VVT galiausiai nutraukė nepavykus deryboms su profesine sąjunga.
Darbuotojų atstovai reikalauja atlyginimų sistemą įtraukti į kolektyvinę sutartį, joje įtvirtinti 10 proc. algų augimą ir iš esmės nebloginti 2018-ųju kolektyvine sutartimi pasiektų susitarimų.
Tačiau nesutariant dėl detalių, VVT administracija naują algų apmokėjimą patvirtino vienašališkai, pažadėdama darbuotojų algas pakelti 10–20 procentų. VVT kolektyvinėje sutartyje taip pat siekė mažesnio sprendimų derinimo su profesine sąjunga. Pastaroji su sąlygomis nesutinka.
Daugiausiai nesutarimų kyla dėl pakoreguotos darbo kokybės priedų tvarkos. Iki šiol įmonėje taikyta vadinamoji išskaitų sistema, kai minėtas priedas buvo mažinamas už nepunktualumą, keleivių skundus ir kitus darbo drausmės pažeidimus.
Nuo gruodžio galiojanti sistema numato motyvacinį priedų mokėjimą, paremtą „taškų sistema“, pridedant jį prie fiksuoto atlyginimo. Anot VVT, pavyzdingiems darbuotojams šis priedas gali siekti daugiau nei 250 eurų per mėnesį.
Profesinė sąjunga sako, kad apie 80–100 eurų šio priedo gali būti mokama simpatijų ir antipatijų principu, nes į kriterijus įtraukti subjektyvūs kriterijai, kaip „komandiškumas, įtrauktumas“.
„Nė vienas darbuotojas nežino, kokį darbo užmokestį gaus rytoj, nes jis reguliuojamas vienadieniais direktoriaus įsakymais“, – tvirtino VVT profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
Profsąjunga taip pat reikalauja atsisakyti priedo už kilnojamąjį darbą, įtraukiant jį į normalų valandinį atlyginimą.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veš įprastu grafiku.
Iš viso VVT dirba 1830 darbuotojų, per 1100 iš jų – vairuotojai.
Prisiminė, kas vyko anksčiau
Panaši situacija sostinėje buvo 2000-aisiais. Tuomet sausio viduryje surengę įspėjamąjį dviejų valandų streiką, troleibusų ir autobusų vairuotojai visus vilniečius pasivaikščioti dar kartą privertė gegužės viduryje.
Streikuojantys visuomeninio transporto darbuotojai tada reikalavo laiku mokėti atlyginimus, juos padidinti bei nemažinti darbo vietų.
Vilniaus valdžia anuomet aštriai kritikavo darbuotojų sprendimą streikuoti. Prieš įspėjamąjį streiką tuometis miesto vicemeras Algirdas Čiučelis sakė, jog tai yra „politinis agitavimas bei užsakymas, kuris kažkam yra naudingas“.
Tikrojo streiko išvakarėse tuometinis Vilniaus meras Rolandas Paksas kreipėsi į viešojo transporto darbuotojus, ragindamas juos netapti „įkaitais politikuojančių profsąjungos vadovų ar apskritai politiniais įkaitais“.
Per 2020-ųjų gegužės 18 dieną trukusią akciją į miesto gatves išvažiavo tik du troleibusai ir 18 autobusų. Paprastai Vilniuje tada važinėjo 243 troleibusai ir 202 autobusai.
Šimtai streikų
Po šio streiko Vilniaus valdžia pradėjo bylinėjimąsi su viešojo transporto darbuotojais, teigę, jog dėl to patyrė apie 80 tūkst. litų (23 tūkst. eurų) nuostolių.
Galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) konstatavo, kad troleibusų ir autobusų vairuotojų streikas buvo teisėtas.
2009 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais penkis streikus surengė Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga. Darbuotojai protestavo prieš miesto valdžios sprendimą mažinti jų darbo krūvius ir tuo pačiu darbo užmokestį.
Vėliau LAT kauniečių vairuotojų streikus pripažino neteisėtais. Dėl šios priežasties jie nėra įtraukti į oficialią apskaitą.
Kaip BNS nurodė Statistikos departamentas, nuo 2000 iki 2019 metų iš viso šalyje vykdyta per 700 įspėjamųjų ir kiek daugiau nei 600 tikrųjų streikų.
Absoliuti jų dauguma vyko švietimo sektoriuje, daugiausia – 2016 ir 2018 metais.
Prieš ketverius metus kilęs ir daugiau kaip mėnesį trukęs mokytojų profesinės sąjungos streikas dėl etatinio darbo apmokėjimo buvo bene žinomiausias.
Tuomet dalis pedagogų Vilniuje per langus sulipo į Švietimo ministeriją ir joje kelioms savaitės apsigyveno. Po šio streiko iš pareigų buvo atleista tuometė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio sulaukė metų pradžioje kilęs Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų streikas.
Varžo įstatymai, palaikymo stoka
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad streikas yra pati kraštutiniausia forma darbuotojams ginti savo teises, išnaudojus „absoliučiai visas galimybes susitarti su darbdaviu“.
Tačiau tokia priemonė, priešingai nei įprasta kai kuriose Vakarų šalyse, anot jos, nėra populiari Lietuvoje tiek dėl per menko darbuotojų solidarumo, visuomenės palaikymo, tiek dėl griežtų streikų organizavimo taisyklių.
„Visiems atrodo, kad darbuotojai labai mėgsta streikuoti, bet, kaip rodo ir statistika, streikų nėra labai daug, darbuotojai tikrai linkę palaikyti gerus, sveikus santykius darbovietėje, niekas nenori per daug konfliktuoti, visi nori dirbti komandoje, nori turėti darbdavį, kuris supranta, kad sprendimus reikia priimti kartu“, – BNS sakė I. Ruginienė.
Anot jos, streikai kyla, kai darbdaviui nepavyksta sukurti geros atmosferos ir „darbuotojai vergiškomis sąlygomis dirbti nebegali“.
I. Ruginienė pripažįsta, kad ryškiausi yra minėtieji „Achemos“ ir Vilniaus viešojo transporto streikai, kadangi likusiuosius pažabojo teismai arba patys darbdaviai.
„Buvo ir „Švyturio“ streikas, bet buvo nustatyta, kad alus – gyvybiškai svarbus produktas ir darbuotojai streikuoti negali. Yra visokių kuriozų, kurie nepadeda darbuotojams apginti teisių, bet deda kliuvinius. Jau pats streikų organizavimo reglamentavimas yra sunkus, Darbo kodekse viskas padaryta, kad tų streikų būtų kuo mažiau“, – kalbėjo profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.
I. Ruginienė sako, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje kilus vienos srities darbuotojų streikui, prie jų paprastai jungiasi ir kitas sritis vienijančios profesinės sąjungos, bet Lietuvoje to nėra.
Anot jos, Lietuvoje trūksta pačių darbuotojų aktyvumo ir „nepasidavimo darbdavio šantažui“, nes ne visi išlaiko streiko metu kylančią didžiulę įtampą.
„Darbdavys bando papirkti, gąsdinti darbuotojus, sulaužyti streiką. Sėkmės atvejis gali būti tik kai darbuotojai nepasiduoda tam. Tą demonstruoja Vakarų valstybės, pas mus trūksta šių dalykų“, – kalbėjo ji.
„Mūsų visuomenė taip pat privalo palaikyti darbuotojus. Nes jei to nedarysime, ta pati situacija rytoj ateis ir į mūsų darbo vietas. Tai yra kaip virusas: vienas darbdavys pabando, antras pasiima, trečias jau daro. Nepatogumas, kad galbūt nebus troleibuso – nieko baisaus, o tai, kaip mes toleruojame tuos nepatogumus, tikiuosi, padės darbuotojams apginti savo teises“, – sakė I. Ruginienė.
Stebi išaugusį iškvietimų skaičių
„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, kad pirmadienio rytą stebi šiek tiek išaugusį iškvietimų skaičių, tačiau paslauga veikia ir laukimo laikas nėra ilgesnis.
„Lygiai taip pat, kaip švenčių ar visuotinai svarbių renginių mieste metu, galime prognozuoti išaugusią pavežėjimo paslaugų paklausą, todėl paprastai tam ruošiamės iš anksto: išsiunčiame perspėjimus vairuotojams, taikome patrauklesnes finansines sąlygas“, – kalbėjo jis.
A.Pacevičiaus turimais duomenimis, Vilniuje pavežėjimo paslaugomis naudojasi 41,5 proc. automobilius turinčių miestiečių, viešuoju transportu – 61 proc.
Taksi paslaugas teikiančios įmonės „Amber Vilnius“ vadovas Tomas Peleckas komentavo, kad savo veikloje itin išaugusių užsakymų skaičiaus nepastebėjo, specialiai streikui nesiruošė ir pajėgumų nedidino.
Kur susidaro spūstys?
„Susisiekimo paslaugų“ komunikacijos specialistė Morta Bičkauskaitė naujienų portalui lrytas.lt akcentavo, kad šiuo metu transporto spūstys susidaro šiose pagrindinėse miesto gatvėse:
- Ukmergės g., nuo M. Lietuvio g.—Ukmergės g. sankryžos (į centrą);
- Ozo g. link Kareivių—Kalvarijų—Ozo g. sankryžos;
- Geležinio Vilko g. link Geležinio Vilko–Ukmergės g. sankryžos (į centrą);
- Olandų g. link Olandų žiedo;
- Antakalnio g. link Olandų žiedo;
- Ukmergės g. link Ukmergės–Geležinio Vilko g. sankryžos;
- Kareivių g. link Kareivių g.–Žirmūnų g. sankryžos (važiuojant nuo O. Milašiaus g.);
- Kalvarijų g. link Kareivių—Kalvarijų—Ozo g. sankryžos (į centrą);
- T. Narbuto g. link T. Narbuto g. — Sėlių g. sankryžos (į centrą);
- Pilaitės pr. link Pilaitės pr. — Laisvės pr. sankryžos (į centrą).
