„Bendrovė dar antradienį pateikė kompromisinį pasiūlymą profesinei sąjungai dėl streiko užbaigimo sąlygų, tačiau atsakymo kol kas negavo“, – trečiadienio vakarą BNS sakė VVT komunikacijos ir rinkodaros vadovė Giedrė Buivydaitė.
Ji pabrėžė konkrečiau šio pasiūlymo negalinti komentuoti, nes į jį dar nėra sureagavusi profsąjunga.
VVT anksčiau siūlė sumokėti į priekį metinį darbdavio mokestį – beveik 54 tūkst. eurų, tačiau tokia alternatyva atmesta.
„Beje, visi punktai dėl kolektyvinės sutarties buvo suderinti dar aną savaitę, o galutinis dokumentas derinimui pateiktas pirmadienį. Kol kas pastabų visam dokumentui irgi nesulaukėme, o pastarąsias dvi dienas ir jokios reakcijos“, – sakė G. Buivydaitė.
„Tikimės, kad jų atstovai atvyks suderinti galutinį tekstą ir duos atsakymą dėl jiems pateikto pasiūlymo, kad galiausiai streikas būtų nutrauktas“, – pridūrė ji.
Ketvirtadienio rytą planuojama rinktis į dar vieną derybų raundą.
VVT profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius pabrėžia, kad ir toliau iš esmės nesutariama dėl vienintelio likusio profesinės sąjungos reikalavimo – apmokėti pusę darbo užmokesčio streiko dalyviams.
Jis atmeta įmonės argumentus, kad tai būtų nesąžininga dirbančių darbuotojų atžvilgiu.
„Noriu pažymėti, kad bendrovės direktorius gruodžio 2 dieną išleido įsakymą, kad darbuotojai, kurie nestreikuos nė vienos dienos, kurie dirbs, jiems bus mokama 30 proc. streikuojančio darbuotojo darbo užmokesčio dalis“, – BNS sakė A. Markevičius.
„Matome, kad pati bendrovė neieškojo santarvės, o ėmėsi priemonių, kurios didino prarają“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu atlyginimai streiko dalyviams, anot A. Markevičiaus, mokami iš profesinės sąjungos fondo, o vidutiniškai vieno vairuotojo streiko savaitė kainuoja apie 186 eurus. Iš viso streikuoja 500–550 vairuotojų.
Pasak jo, profesinė sąjunga ieško kompromisų ir atsisakė ankstesnio reikalavimo, kad kas pusmetį indeksuojant paslaugų įkainius atitinkamai būtų perskaičiuoti ir atlyginimai.
Jis teigė, kad į reikalavimus atsižvelgia ir VVT administracija, kuri, pasak profsąjungos vadovo, derybose atsitraukė dėl reikalavimo atsiskaityti už profesinės sąjungos fondo panaudojimą.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.
Seimo opozicijos pateikta rezoliucija Vilniuje įvesti tiesioginį valdybą, nebuvo įtraukta į darbotvarkę
Seimo opozicijos teikta svarstyti rezoliucija, kurioje keliamas klausimas, ar egzistuoja pagrindas įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą, į Seimo darbotvarkę įtraukta nebuvo. Rezoliucija greičiausiai bus svarstoma penktadienį, nes ketvirtadienį pateiktoje rezoliucijoje buvo surinkta tik 37 iš reikalingų 44 parašų.
ELTA primena, kad Seimo opozicijos rezoliucijoje buvo prašoma įvertinti, ar pakanka įstatymų numatyto pagrindo įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą, siekiant išspręsti susidariusią situaciją dėl užsitęsusio „Vilniaus viešojo transporto“ vairuotojų (VVT) streiko. Rezoliuciją pasirašė trisdešimt opozicijos atstovų.
Gruodžio 5 d. prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
Gruodžio 19 d. duomenimis, streikuoja 433 darbuotojai. Nuo streiko pradžios iš viso į darbą grįžo 97 darbuotojai, nuo ketvirtadienio tai padarė 30 darbuotojų.
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
