„Kalbant apie Vilnių ir Lenkiją, dabar teritorijų planavimo etapas. Kas susiję su Vilniumi, sprendinių viešinimas pradėtas, Kauno mazgo irgi, Lenkijos bus pradėtas artimiausiu metu. Kitų metų viduryje, apie trečią ketvirtį, turėtume užbaigti tuos procesus ir iškart pradėti žemės išpirkimą. Projektavimo pirkimas Vilniaus–Kauno atkarpai irgi pradėtas. Dėl Lenkijos taip pat planuojama“, – interviu portalui Delfi teigė K. Sankovski.
„Kai turėsime Vyriausybės patvirtintą specialųjį planą, galėsime iškart pradėti tiek žemės išpirkimą, tiek projektavimą. Tai truks iki 2 metų, tada prasidės statybos. Turime ambiciją pagrindinius darbus iki Panevėžio būti padarę iki 2026 metų, galbūt ne viską iki paskutinio varžto, o Lenkijos liniją vėliausiai 2028-ais metais, Vilniaus – metus ar pusantrų vėliau“, – pridūrė jis.
K. Sankovsi aiškino, kad „LTG Infra“ vadovaujasi logika statyti geležinkelį ten, kur yra brandžiausia bei padaryti pagrindinę liniją ir sujungti pirmus ruožus, kur tai galima padaryti.
„Vėliau tai nereiškia, kad turime laukti 2030 m., kol užbaigsime visą geležinkelį. Mūsų logika, statome ten, kur yra brandžiausia, statome ne stotis ir terminalus, bet pagrindinę liniją ir jungiame pirmus ruožus, kuriuos galime sujungti. Tai ne sankasos visur po truputį, bet statome Kaunas–Panevėžys arba Kaunas–Lenkija. Kur traukinių eismas jau gali būti pradėtas, ten statome, nors kiti ruožai dar tik bus statomi“, – sakė jis.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
