„Traukiniu patogiau nei su automobiliu. Ir daug pigiau“, – taip sakė drauge keliaujanti pora.
Dar viena kalbinta moteris tam taip pat pritarė. „Labai gerai. Tikrai labai gerai: šilta, malonu, gera. 10 balų... tikrai“, – atviravo moteris.
Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ pasirašė keleivių vežimo sutartį 2023–2032 metų laikotarpiui, kuria įsipareigojama teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transporto paslaugas ir kurti patogesnes sąlygas keliauti traukiniais visiems žmonėms, įskaitant turinčius individualių poreikių, bei mažinti transporto poveikį aplinkai. Ministro teigimu, Lietuvoje keliavimo būdas traukiniais vis dar nėra populiariausias.
Praėjusiais metais šiuo būdu keliavo iki 5 milijonų keleivių. Tikimasi, kad 2030 metais šį transportą rinksis 10 milijonų gyventojų.
Siekiant užtikrinti dar patogesnes ir tvaresnes keleivių vežimo traukiniu paslaugas, pirmą kartą Lietuvos geležinkelių įmonės istorijoje pasirašyta dešimtmetė sutartis.
„Mes sutartyje nustatome bendrą tikslą, kad mes norime pasiekti, kad valstybėje susisiekimo stuburas būtų geležinkeliai. Kad mes taptume normalia vakarų šalimi, nes ten keleivių vežimo srityje dominuoja būtent geležinkeliai“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius sako, kad tokia sutartis yra geriausia praktika, perimta iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Pasak jo, norint integruotis į europinę sistemą reikia taikyti tokias pačias taisykles, kokios yra taikomos ES.
„Sutartis tikrai leis mums labai aiškiai matyti tuos žingsnius, kuriuos mes turime padaryti. Aiškiai informuoti visuomenę, mūsų klientus, taip pat pagal atskirus kriterijus optimizuoti maršrutus, didinti jų skaičių ir tai leidžia mums iš tiesių padaryti dar vieną žingsnį visos transporto sistemos integralumo link“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Vienas svarbiausių sutarties aspektų, tai galimybė paprasčiau skolintis investicijoms, kurios ir padės pagerinti paslaugų kokybę, įskaitant traukinių parko atnaujinimą.
„Ilgalaikė sutartis geležinkeliams sukuria visas sąlygas eiti į finansų rinkas, pritraukti finansavimą, kad jie galėtų atnaujinti visą geležinkelių parką. Moderniausią koks tik būtų, komfortiškiausią, pritaikytą žmonėms su individualiais poreikiais“, – tęsė M.Skuodis.
Dešimties metų laikotarpyje finansavimo suma yra 400 mln. eurų, tam, kad būtų nustatyti sutarties reikalavimai.
Šią sumą padalijus į dešimties metų laikotarpį, vidutiniškai tai būtų 40 mln. eurų finansavimas per metus.
Iki kitų metų ruošiamasi visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda.
Siekiama įsigyti 30 naujų traukinių, kurių dalis bus elektriniai, kita dalis – hibridiniai, galintys neelektrifikuotu ruožu iš anksto įkrautomis baterijomis nuvažiuoti apie 100 kilometrų.
„Vienas iš pagrindinių dalykų, kurį mes skelbiame per šį viešąjį pirkimą, tai kad daugiau mes niekada nenaudosime dyzelinių traukinių, mes daugiau nebepirksime dyzelinių traukinių. Ten kur yra elektrifikuotas ruožas, traukiniai bus priderinti elektrifikuotam ruožui, o į regionus kur nėra elektrifikuotos linijos, bus specialūs bateriniai“, – pasakojo „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Jo teigimu, sutartis traukinių bilietų kainoms įtakos neturės.
„Kainų pokytį lemia iš tikrųjų makroekonominė situacija, infliacija, kuro kaina, elektros kaina, nes mūsų daug traukinių važiuoja elektra“, – sakė L.Baužys.
Šiuo metu dar vyksta viešieji traukinių pirkimai, tačiau, kaip teigia keleivių vežimo bendrovės vadovas, einama prie pabaigos.
