Ar nemokamas viešasis transportas paskatintų automobilio vairą iškeisti į autobuso bilietą?

Pastarąją savaitę Europos Komisija pasiūlė nuo 2030 m. naujoms sunkiosioms transporto priemonėms taikyti griežtesnes išmetamo CO2 normas. Taip siekiama sumažinti transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl nuo 2030 m. visi nauji miesto autobusai privalės būti visiškai draugiški aplinkai.

Ar nemokamas viešasis transportas paskatintų automobilio vairą iškeisti į autobuso bilietą?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ar nemokamas viešasis transportas paskatintų automobilio vairą iškeisti į autobuso bilietą?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ar nemokamas viešasis transportas paskatintų automobilio vairą iškeisti į autobuso bilietą?<br>V.Skaraičio nuotr.
Ar nemokamas viešasis transportas paskatintų automobilio vairą iškeisti į autobuso bilietą?<br>V.Skaraičio nuotr.
Ar nemokamas viešasis transportas paskatintų automobilio vairą iškeisti į autobuso bilietą?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ar nemokamas viešasis transportas paskatintų automobilio vairą iškeisti į autobuso bilietą?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 23, 2023, 12:04 PM

Tvarus viešasis transportas yra svarbi Europos Žaliojo kurso dalis. Be to, žalinti būtent viešąjį transportą yra gerokai paprasčiau, sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto lektorė Neringa Dubauskienė. Pasak jos, tokios transporto priemonės kaip traukiniai ar autobusai gali būti elektrifikuotos gerokai greičiau ir lengviau nei gyventojų vairuojami individualūs automobiliai.

„Iš tiesų daug viešojo transporto priemonių persijungia iš kasdieniu kuru varomų, į atsinaujinančia energija varomas transporto priemones. Viešajame transporte šį pokytį padaryti yra šiek tiek lengviau negu individualiuose automobiliuose. Autobusai, traukiniai, kitos transporto priemonės, kurios perveža daug keleivių vienu metu – jos yra ir lengviau elektrifikuojamos, dėl to tampa šiek tiek švaresnės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ kalbėjo KTU ekspertė.

Visgi, specialistė pastebi, kad netgi ir elektra varomas viešasis transportas nėra absoliučiai netaršus – net jei jų veikimui naudojama elektra, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau N. Dubauskienė akcentavo – nepaisant sukuriamos taršos, viešasis transportas yra daug žalesnė ir ekologiškesnė alternatyva įprastiems automobiliams.

„Elektra varomos transporto priemonės mažų mažiausiai šiek tiek padaro švaresnį orą miesto centre – tai jau yra didžiulis laimėjimas. Bet mes tą taršą dažniausiai šiek tiek iškeliame į kitas vietas – t. y. ten, kur gaminama elektra. O labiausiai ten, kur gaminamos elektra varomoms transporto priemonėms skirtos baterijos – dažniausiai ir į kitą šalį. Tai yra didysis taršos šaltinis. Jei pavyks išspręsti tokius klausimus, kaip pagaminti automobilio dalis tokiu būdu, kad nebūtų teršiama aplinka – tada tikrai pajudėsime link tos žaliosios ateities. Šiuo metu tai vis dar yra labai didelė problema. Pačią energiją galime pagaminti vėjo, saulės ar dar kitu būdu, kas kenkia gamtai gerokai mažiau. Tačiau automobilio dalys – jo padangos, kurios susidėvi ir nėra perdirbamos – vis dar yra problema. Ir turbūt didesnė, apie kurią žmonės susimąsto mažiau“, – pasakojo specialistė.

„Kita vertus, labai svarbu, kad žmonės suprastų, kad viešasis transportas pats iš savęs dažniausiai yra žalesnis pasirinkimas, negu bet koks elektrinis ar paprastas asmeninis automobilis“, – pažymėjo ji.

Klausiama, ar nemokamas viešasis transportas galėtų paskatinti daugiau žmonių persėsti į autobusus ir traukinius, KTU mokslininkė svarstė, jog tokia priemonė galėtų iš dalies pasiteisinti. Visgi, ji pažymėjo, kad efektyviau būtų sukurti platesnio naudojimo viešojo transporto bilietą – tokį, kuris galiotų tiek autobusams, tiek troleibusams, paspirtukams, dviračiams ir pan. Tokiu būdu, pasak ekspertės, viešasis transportas taptų gerokai patogesniu – o tai, anot jos, ir taptų didžiausia paskata rinktis viešąjį transportą.

„Manau, kad labai neblogas sprendimas, kuris leistų neatsisakyti pajamų iš viešojo transporto, būtų daugiau paslaugų integruoti į tą pačią mokėjimo programėlę. Ir mes tuo pačiu bilietu galėtume nuvažiuoti ir autobusu, ir išsinuomoti paspirtuką, ir galbūt netgi pasiskolinti dviratį arba netgi kažkam perduoti siuntą– ir visa tai galėtume atlikti vienoje platformoje, mums nereikėtų persijungti iš vienos vietos į kitą. Manau, kad daugiau žmonių rinktųsi tokias transporto priemones, nes būtų užtikrinti, kad jų kelionė bus sklandi nuo pat taško A, išėjimo iš namų, iki taško B, kur jiems reikia būti“, – kalbėjo N. Dubauskienė.

„Žmonės, kurie keliauja – tarkime, kaip ir aš keliauju dažnai traukiniu Vilnius-Kaunas – jau pastebėjo, kad galime nusipirkti ir miesto transporto bilietą toje pačioje programėlėje. Manau, kad ta integracija, daugėjant duomenų, kaip žmonės juda, kaip žmonės keliauja, ji vis didės ir paskatins žmones rinktis viešąjį transportą ir tuo pačiu prisidėti prie žalesnės ateities“, – įžvalgomis dalijosi KTU mokslininkė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.