Naujausi Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad Lietuvos mažmeninėje rinkoje praėjusią savaitę degalai kainavo pigiausiai Baltijos šalyse.
LEA duomenimis, 2023 m. vasario 20–27 d. benzino vidutinės kainos 0,1–1,7 proc. sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje, vos 0,2 proc. padidėjo Lenkijoje, o Estijoje nesikeitė. Dyzelino vidutinės kainos 0,9–3,5 proc. mažėjo visose lyginamose valstybėse, išskyrus Estiją, kur jos nesikeitė.
Agentūra tvirtino, kad per pastaruosius 12 mėnesių degalų kainos sumažėjo, bet dyzelino kainos negrįžo į prieš karą buvusį lygį. Jų duomenimis šių metų vasario 27 d. Lietuvoje dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,59 euro už litrą, arba 4,2 proc. brangiau, nei prieš metus.
Benzino vidutinė kaina krito ir yra 1,51 euro už litrą, arba 2,1 proc. mažesnė nei prieš metus. Palyginimui, 2022 metų vasario 28 d. benzinas vidutiniškai kainavo 1,55 euro už litrą, dyzelinas – 1,52 euro už litrą.
Per dvylika mėnesių, palyginti su to laikotarpio vidutinėmis kainomis, LEA lyginamose valstybėse benzinas atpigo tik Lietuvoje ir Vokietijoje – atitinkamai 2,1 proc. ir 2,9 procento. Dyzelino vidutinė kaina per šį laikotarpį mažiausiai padidėjo Lietuvoje – 4,2 procento.
Visgi ekspertai teigia, kad artimiausiu metu didelių kainų šuolių į vieną ar kitą pusę tikėtis nebegalime, o situacija turėtų pasikeisti tik vasarą.
Lietuva kainoms įtakos neturi
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys portalui lrytas.lt aiškino, kad nors degalai vasarį pigo, šią savaitę kai kuriose degalinėse Lietuvoje buvo galima pamatyti, kad kainos centu ar keliais padidėjo. Tačiau to esą gąsdintis nereikėtų – šie pokyčiai nėra reikšmingi.
„Žiemą naftos kainos krinta, nes bendrai mažėja apyvarta, nes dauguma rinkų apstoja. Po visų pakilimų nukritimas buvo tendencingas, tad kainos buvo kritusios iki maksimumo. Vasario pradžioje visų degalų kaina buvo minimaliausia, o dabar ji kyla. Bet tai – nedideli pakilimai. Šią savaitę degalai brango kiekvieną dieną – po vieną ar du centus“, – sakė V.Šukys.
„Šie kainų pokyčiai nėra dideli. Naftos kaina nėra pastovi, fiksuota, ji priklauso nuo biržos kainos, o birža reaguoja į daugelį makroekonominių veiksnių. Tas atsispindi ir degalinėse.
Didelių anomalijų rinkoje nėra įvykę. Kažkiek įtakos turi sezoniškumas, pavasarėja orai – gal žmonės pradėjo daugiau važinėti, padidėja paklausa, nuperkama daugiau degalų. Natūralu, kad kainos koreguojasi, bet tai – normalu, jos nėra stabilios“, – manė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
Visgi su tokia nuomone V.Šukys nesutiko. Jo manymu, lietuvių nuperkamų ar nenuperkamų degalų kiekis įtakos kainoms neturi ir niekuomet neturės – esame per daug priklausomi nuo pasaulio rinkos.
„Kokia Lietuva? Net Europos Sąjunga su didžiausia ekonomika negali daryti jokios įtakos. Mums belieka gyventi rinkos sąlygomis. Ūkininkai irgi panašiai samprotauja. Pavasarį jie pradeda sėti, akėti, arti savo žemes ir sako: dabar degalai pabrangs. Man juoką kelia tokie samprotavimai, todėl, kad tai neturi absoliučiai jokios įtakos. Mes esame per maži, jei mūsų neliktų, niekas net nepastebėtų ekonominiame kontekste“, – rėžė V.Šukys.
Kaina smarkiai nebekris
V. Šukio teigimu, tikėtis, kad artimiausiu metu degalai smarkiai pigs, nereikėtų.
„Kaina mažėti kol kas negali. Nafta, dujos yra pulsuojantys dalykai, jie labai daug keičiasi. Tam įtaką daro pasaulinė informacija, mes neišskirkime Lietuvos. Visas pasaulis paklūsta bendram rinkos formavimui. Rinką formuoja didžiausios pasaulio valstybės, tokios kaip JAV, Kinija“, – tikino V.Šukys.
„Dabar degalinėse, kai jos pradės pirkti degalus iš naujos partijos, kainos bent jau tikrai nebekris. Dyzelino kaina paskutiniu metu laikėsi 1,60 euro“, – pridūrė pašnekovas.
Vis tik reikia pastebėti, kad nemažai šalies degalinių dyzeliną paskutiniu metu pardavinėja ir po 1,45–1,55 Eur už litrą.
Kad kainos netolimoje ateityje vos kils, antrino ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Manau, kad kainos turėtų šiek tiek kilti, bet didelio augimo kol kas nedrįsčiau prognozuoti. Kas gali paskatinti degalų kainos augimą, tai faktas, kad ateina vis daugiau signalų, kurie rodo, kad Kinijos ekonomikos atsigavimas po COVID-19 įsibėgėja. Kinijos pramonės gamyba atsigauna sparčiausiai per keletą pastarųjų metų. Tas aspektas šiandien iškėlė naftos kainas į viršų“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Izgorodinas.
Vasarą – pokyčiai?
Visgi tolimesnė degalų kainų ateitis – miglota. Ekspertai kalba apie vasarą, esą šilti orai gali atnešti ir rimtesnių pokyčių degalų bei naftos kainodaroje.
„Tiek JAV, tiek Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau ketina kelti bazines palūkanas. Tai labai gesins nuotaikas dėl JAV ir Europos ekonomikų augimo. Rinka dabar labai nerimauja, kad staigus palūkanų šuolis gali sukelti didelę recesiją JAV. Rinka tikisi, kad recesija JAV labai stipriai ribos naftos kainos augimą net ir su sąlyga, kad matysime Kinijos ekonomikos atsigavimą.
Kalbant apie vasarą, daugiau rizikų, kad naftos kaina mažės, o ne didės. Kuo arčiau mes būsime prie antrojo šių metų pusmečio, tuo daugiau artėsime prie lėtėjančios ekonomikos euro zonoje ir JAV, o tai labai ribos naftos kainų augimą“, – šnekėjo A.Izgorodinas.
Visgi E.Cicėno manymu, prognozuoti, ar kainos ateity kris, ar kils – dar per anksti.
„Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, daugiausia nuo to, koks bus naftos produktų poreikis, kiek stabili bus gamyba, kiek ji patenkins pasiūlą. Nenusimato didelių šuolių. Degalai – viena iš tų prekių, kuri jautriausiai reaguoja į rinkos pokyčius“, – dėstė pašnekovas.
