Pasak Lietuvos transporto saugos asociacijos (LTSA) atstovo Simono Mažionio, šis siūlymas nėra naujas. „Teisės aktuose jau nuo 2013 m. ridos klastojimas yra didelis trūkumas, tad teisės akto pakeitimai šioje vietoje pokyčių neįves – ridos klastojimas buvo ir liks didelis trūkumas“, – sako LTSA patarėjas.
Kas naujo?
Dabar egzistuojančiame įstatyme trūko tikslumo ir paaiškinimo. „Nebuvo aiškumo, kada visgi ridos sumažėjimas nėra laikytinas dideliu trūkumu ir kaip jis turėtų būti pagrindžiamas, paprastai tariant, kaip įrodyti, kad rida sumažėjo ne iš piktnaudžiavimo“, – teigia S.Mažionis.
Esminė naujovė – padėti vienodai suprasti neigiamą ridą tiek automobilių savininkams ir techninės apžiūros kontrolieriams.
Įvedamas naujas punktas, kuris nurodo, kada odometro duomenys gali būti mažesni nei praėjusią techninę apžiūrą. Galimos dvi išimtys: pasiekta maksimali rodytina rida arba įranga turėjo būti pakeista dėl gedimo.
Tiesa, šis įstatymo pakeitimas veiks tik Lietuvoje jau registruotiems ir naudojamiems automobiliams. Pasak LTSA atstovo, iš užsienio įvežamų automobilių tai nepaveiks, nes Europos Sąjungoje nėra keičiamasi ridos duomenimis.
Prieš pirkdami automobilį, žmonės patys turėtų pasitikrinti automobilio istoriją ir sužinoti, ar rida nebuvo atsukta. „LTSA nori priminti visiems planuojantiems pirkti naudotą automobilį – būtina detaliai pasidomėti įsigyjamos transporto priemonės istorija“, – ragina S.Mažionis.
Patikra tik vizuali
Pasak Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovo, šiuo metu techninėje apžiūroje vykdoma vizuali odometro patikra, „neigiama riba“ yra įrašoma į TA kortelę, bet nevertinama kaip trūkumas.
„Dideliu trūkumu laikomi atvejai, kai odometras neveikia, pavyzdžiui, skaitmeniniame prietaisų skydelyje nedega bent vienas ar keli skaitmenys arba yra akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių“, – teigia Robertas Gabartas.
Nepaisant to, nėra galimybės to užfiksuoti kaip didelio trūkumo. „Klastojimo požymiai nėra niekur aprašyti, o TA kontrolierius neturi net teorinių galimybių tokius, detektyvo poskonį turinčius, rebusus išspręsti“, – sako R.Gabartas.
Būtent šį teisinį trūkumą padėtų išspręsti LTSA siūlomas įstatymo pakeitimas, kuris apibrėžtų, kas yra ridos klastojimas ir kokiais atvejais tai turi būti vertinama kaip didelis trūkumas.
Kiek atsukame?
Nors Lietuvoje ridos klastojimas yra nusikaltimas, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kai ji neatitinka realybės. To priežastis išsiaiškinti yra keblu.
„Transekstos“ duomenimis, per praėjusius metus buvo užfiksuoti 6697 ridos neatitikimo atvejai. Iš jų daugiau nei 3 tūkst. automobilių rida buvo atsukta daugiau nei 50 tūkst.
Policijos statistikos duomenys kiek kuklesni. Praėjusiais metais dėl ridos klastojimo pradėti tik 8 ikiteisminiai tyrimai.
Anot R.Gabarto, norint suvaldyti ribos klastojimą, vertėtų imtis ir papildomų priemonių. Pavyzdžiui, numatyti privalomą ridos fiksavimą keičiantis savininkui. Taip pat fiksuoti ridą ne tik TA metu, tačiau ir serviso patikros metu ar draudžiant automobilį.
„Tokia visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti, kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo“, – sako „Transekstos“ atstovas.
Pasitikrinti automobilio ridą ir techninės apžiūros istoriją galima įmonės „Transeksta“ svetainėje ČIA.
