Gamintojų konsolidacija, augančios potencialių naujų automobilių pirkėjų pajamos ir technologijų plėtra – štai dėl šių priežasčių tradicinių masinių transporto priemonių kūrėjai gali pasiūlyti kaip niekada daug.
Net ir mažiausiuose bei pigiausiuose automobiliukuose šiuolaikinės bazinės įrangos lygis dar prieš dešimt metų būtų privertęs išsproginti akis. Tačiau svarbiausia, kad technologijų raida leido iš aukščiausios klasės į paprastesnių automobilių segmentą persikelti pačioms svarbiausioms – saugumo ir patikimumo – sistemoms.
„Pasižiūrėkime į senus S klasės „Mercedes-Benz“ ar 7 serijos BMW arba „Audi A8“: juose dar ankstesniais laikais buvo įrengti atstumo palaikymo jutikliai, kas šiandieninėje perspektyvoje atrodo neatsiejama nuo bet kurio naujo automobilio. Juk net nesvarstytume pirkti mašinos be vaizdo kameros ir atstumo jutiklio.
Nesvarbu, kad tai pigus modelis – pati technologija reikšmingai neišpučia automobilio kainos“, – sako automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Išplėtė saugumo sampratą
Pradėti galima nuo to, kad gamintojai šiandien drąsiai laužo stereotipus ir siūlo rinkai tokius netikėto dizaino modelius kaip „Volkswagen ID.Buzz“, „Hyundai Ioniq 6“ ar fastbeko kėbulą į naują šiuolaikinį SUV rūbą įvilkusį „Peugeot 408“. O buvę ekonominės klasės automobilių gamintojai savo moderniuose modeliuose prikimšę tiek įrangos, kad juos sieti su ekonomiškumu jau nebeapsiverčia liežuvis.
Štai vien minėtame 408-ajame modelyje gali būti įtaisytos net 6 kameros ir 9 radarai, užtikrinantys aukštos klasės šiuolaikiškų saugos ir komforto sistemų sąveiką. Gausybė kamerų ir radarų leido šiame automobilyje vien aklųjų zonų stebėjimo apimtį iki 75 metrų.
Be to, jame naudojama naktinio matymo įranga, leidžianti tamsoje aptikti gyvūnus, pėsčiuosius ar dviratininkus, kurių neapšviečia žibintai.
Anot M. Buzelio, saugumo sistemų tobulėjimą visuose modeliuose iš dalies lėmė technologijų plėtra, kita vertus, ir Europos Sąjungos teisinis reguliavimas, palaipsniui nustatant vis aukštesnius bazinius reikalavimus visoms transporto priemonėms.
„Istoriškai žiūrint, gamintojams palaipsniui buvo įvedami įvairūs reikalavimai: iš pradžių – montuoti saugos oro pagalves, ABS sistemas, vėliau – įrengti galines vaizdo kameras.
Dabartinės saugumo sistemos – aklosios zonos stebėjimo, nukrypimo iš eismo juostos – kadaise atrodė kaip kosmosas ir buvo diegiamos tik brangiausiuose modeliuose, o dabar nė kiek nestebina B segmento hečbeke, nes ir komplektuojant paprastą automobilį jos yra visiškai įperkamos“, – sako rinkos specialistas.
Dėl šių priežasčių automatinis avarinis stabdymas ar pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių atpažinimo sistemos diegiamos vis plačiau ir galiausiai bus privalomos visuose naujuose automobiliuose. Be to, gamintojai atkakliai varžosi siūlydami ir daugiau saugumo technologijų, kurios taip pat glaudžiai susijusios su vairuotojo komfortu.
Štai kompaktiniame „Hyundai i30“ gali būti įdiegta sistema, padedanti automobiliui važiuoti nenukrypstant iš eismo juostos tiek greitkeliuose, tiek ir mieste netgi 0–180 km/val. greičio amplitudėje.
Jau standartinės įrangos „Opel Astra“ laikosi eismo juostos ir atpažįsta kelių ženklus, be to, papildomai galima pasirinkti adaptyviąją pastovaus greičio palaikymo sistemą, o „Peugeot 408“ modelyje įrengta vairuotojo pagalbinė sistema užtikrina iš dalies autonomišką važiavimą pusiau automatiškai keičiant eismo juostas ir reguliuojant greitį pagal kelio reljefą.
Per daug patogu, kad nebūtų
Matriciniai, arba vadinamieji pikseliniai, LED žibintai tapo dar vienu persipynusių saugumo ir komforto technologijų plėtros matavimo vienetu.
Sparčiai populiarėjant įvairioms LED apšvietimo formoms, dėl šios technologijos našumo ir kokybinių parametrų galingi šviesos diodų žibintai pradėti montuoti jau net tokiuose mažyliuose kaip „Peugeot 208“, „Opel Corsa“ ar „Renault Clio“.
O naujausios kartos „Peugeot 308“ ar 408 modeliuose montuojami 20 LED diodų turintys žibintai – jie neakina priešais važiuojančiųjų net įjungus tolimąsias šviesas. Ant priekinio stiklo įrengtas modulis su kamera, gebančia atpažinti kitus eismo dalyvius, nesvarbu, ar šie važiuoja priešais ta pačia kryptimi, ar prasilenkia.
Informacija apie eismo sąlygas ir kitus vairuotojus perduodama valdymo blokui, kuris keičia automobilio žibintuose sumontuotų LED šviesos diodų skleidžiamo šviesos srauto plotį ir kryptį.
Anksčiau tokie adaptyvūs žibintai buvo „premium“ segmento mašinų skiriamasis bruožas, dabar ši technologija – kur kas įprastesnė ir įperkamesnė. Būtent prieinamumas, M. Buzelio pastebėjimu, yra vienas svarbesnių katalizatorių patiems žmonėms rinktis šias technologijas.
„Žmonės jau ir nebeatsieja to nuo kasdienybės. Pavyzdžiui, kaip čia parkuosies didesniu automobiliu be jutiklių pypsėjimo? Per daug patogu, kad to nebūtų. Maždaug tas pat, jeigu dabar kas pagamintų išmanųjį telefoną be didelio ekrano. Niekam nebereikia telefonų su mikroskopiniais ekraniukais. Žmonės priprato prie gerų technologijų ir be jų nebegali“, – paaiškina specialistas.
Pirmyn gena ir konkurencija
Vertinant technologijų plėtrą, nederėtų pamiršti ir konkurencinio aspekto. Pašnekovo teigimu, rinkoje galima aiškiai išskirti ne vieną prekių ženklą, kuris gana ilgą laiką buvo besivejančiųjų ir besidairančiųjų ne tik į „premium“ segmentą, bet ir į tokius gamintojus kaip „Volkswagen“ ar „Toyota“ pozicijose.
„O abu šie prekių ženklai yra santykinai konservatyvūs, todėl kai korėjiečiai ir prancūzai truputį pasispaudė šiose vietose, jiems pavyko pasiekti puikių rezultatų ir sustiprinti konkurenciją šiose srityse“, – vertina rinkos žinovas.
M. Buzelis taip pat atkreipia dėmesį, kad technologijų plėtra yra suinteresuoti ne tik gamintojai, bet ir didieji jų tiekėjai, gaminantys įvairiausias sistemas: nuo elektronikos modulių iki modernių dalinio autonominio vairavimo funkcijų paketų.
„Akivaizdus ir jų tikslas, kad gamintojai montuotų kuo daugiau šių produktų į visus savo automobilius. Tiesa, šioje verslo konkurencinėje kovoje aiškiai laimi galutinis vartotojas, tiesiog gaunantis geresnį produktą“, – apibendrina pašnekovas.
