PVM atskaita jau galioja ir įkraunamiesiems hibridams – štai, kaip tai galėtų paveikti rinką

Valstybinė mokesčių inspekcija vasario pabaigoje patikslino, kad nuo 2023 metų pradžios galiojantis leidimas fiziniams ar juridiniams asmenims atskaityti pirkimo PVM už įsigytas elektrines transporto priemones taikomas perkant ne vien tik grynuosius elektromobilius (angl. Battery electric vehicle, BEV), bet ir iš išorės įkraunamus hibridus (angl. Plug-in hybrid electric vehicle, PHEV). Lietuvoje iki šiol nebuvo jokių mokestinių paskatų įsigyti įkraunamuosius hibridus, tad ekspertai prognozuoja, kad tai turėtų pagyvinti kol kas vangoką šio tipo automobilių rinką.

„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
„Ford Kuga“.<br>Gamintojo atstovų nuotr.
Norint mažinti poveikį aplinkai, neužtenka įsigyti įkraunamojo hibrido. Dar reikia ir netingėti reguliariai įkrauti jo baterijos.<br>Shutterstock nuotr.
Norint mažinti poveikį aplinkai, neužtenka įsigyti įkraunamojo hibrido. Dar reikia ir netingėti reguliariai įkrauti jo baterijos.<br>Shutterstock nuotr.
Norint mažinti poveikį aplinkai, neužtenka įsigyti įkraunamojo hibrido. Dar reikia ir netingėti reguliariai įkrauti jo baterijos.<br>Shutterstock nuotr.
Norint mažinti poveikį aplinkai, neužtenka įsigyti įkraunamojo hibrido. Dar reikia ir netingėti reguliariai įkrauti jo baterijos.<br>Shutterstock nuotr.
Norint mažinti poveikį aplinkai, neužtenka įsigyti įkraunamojo hibrido. Dar reikia ir netingėti reguliariai įkrauti jo baterijos.<br>Shutterstock nuotr.
Norint mažinti poveikį aplinkai, neužtenka įsigyti įkraunamojo hibrido. Dar reikia ir netingėti reguliariai įkrauti jo baterijos.<br>Shutterstock nuotr.
V.Milius.<br>V.Pilkausko nuotr.
V.Milius.<br>V.Pilkausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Mar 13, 2023, 8:11 AM

Lietuvos statistika kol kas atrodo kukliai

Valstybinės mokesčių inspekcijos patikslinimas buvo parengtas laikantis Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatų, pagal kurias išskiriamos dvi skirtingos sąvokos – „elektromobilis“ ir „grynasis elektromobilis“. Pirmajai priskiriami visi bent vieną elektros motorą ir iš išorės įkraunamą bateriją turintys automobiliai, o antrajai – tie modeliai, kuriuose jau nėra vidaus degimo variklio.

Netgi taikant tokį grupavimą ir prie elektromobilių priskiriant įkraunamuosius hibridus, Lietuvos statistika kol kas atrodo kukliai. 2023 metų vasario 1 dienos „Regitros“ duomenimis, šalyje iš viso buvo registruoti 12 856 elektromobiliai, iš kurių 7 800 buvo grynieji elektromobiliai (BEV), o dar 5 056 – iš išorės įkraunami hibridai (PHEV).

Palyginkime: 2022 metų duomenimis, Vokietijoje iš viso buvo įregistruota apie 745 tūkst. įkraunamųjų hibridų. Viena iš svarbiausių tokio šių modelių populiarumo minėtoje šalyje priežasčių – mokesčių lengvatos ir subsidijos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, įsigyjant ne brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės įkraunamąjį hibridą, Vokietijoje galima gauti nuo 4 500 iki 6 750 eurų kompensaciją.

Įkraunamieji hibridai sparčiai populiarėja ir kitose Europos šalyse. Šių metų sausio mėnesį Senojo žemyno rinkose iš viso buvo parduota beveik 67 tūkst. šių elektrifikuotų modelių.

Dvejus metus iš eilės populiariausiu modeliu su iš išorės įkraunama baterija Europoje išlieka „Ford Kuga“. Vien per 2023 m. sausį buvo parduoti 3 174 šio modelio įkraunamieji hibridai. Antrąją vietą pagal pardavimo apimtis sausio mėnesį užėmė elektrifikuotas „Volvo XC40“ (2 757), o trečiąją – kiniškas „Lynk & Co 01“ (2 629).

Finansinės paskatos – veiksmingiausios priemonės

„Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius Vitoldas Milius primena, kad įvairios gyventojams ir verslui palankios mokestinės priemonės ar lengvatos perkant įkraunamąjį hibridą galioja ne vienoje Europos šalyje. Anot žurnalisto, tokios paskatos yra labai svarbios, nes šie modeliai yra gerokai brangesni tiek už vien tik vidaus degimo variklius turinčius automobilius, tiek už įsikraunančius (angl. Hybrid electric vehicle, HEV) arba švelniuosius hibridus (angl. Mild hybrid electric vehicle, MHEV).

„Automobilių apžvalgas kitose šalyse rengiantys kolegos dažnai atkreipia vartotojų dėmesį į faktą, kad štai šitam modeliui galioja tam tikros lengvatos. Tai bet kuriuo atveju gali tik padidinti pardavimus. Tikėkimės, kad pas mus irgi taip nutiks“, – komentuoja pašnekovas.

V. Milius priduria, jog lietuviai į automobilio pirkimą žiūri labai pragmatiškai. Svarbiausias tautiečių vertinimo kriterijus visuomet yra ekonominis.

Jau iki šiol dalis vartotojų buvo aiškiai įsisąmoninę faktą, kad išlaidos važiavimo energijai bus gerokai mažesnės, jei bateriją kraus per naktį, o artimos nuliui – jeigu įsirengs nuosavą saulės elektrinę. Nuo šiol PVM mokėtojai turės dar vieną svarų argumentą – gerokai patrauklesnę galutinę kainą.

Žurnalisto manymu, svarbu ir tai, kad uoliai taršą mažinantys gamintojai vis dažniau pasirenka galingiausiose versijose montuoti būtent įkraunamąsias hibridines jėgaines. Tai galioja ne tik sportiniams automobiliams, bet ir įprastiems šeimoms ar verslui skirtiems modeliams.

Pavyzdžiui, elektrifikuotos yra abi galingiausios naujojo „Peugeot 308“ hečbeko versijos (180 arba 225 AG), taip pat dinamiškiausi „Ford Kuga“ (225 AG) ar „Hyundai Tucson“ (265 AG) krosoveriai.

Automobilio kainai galioja toks pat ribojimas

Svarbu pažymėti, kad kaip ir perkant vien elektra varomus automobilius, PVM atskaitymas galioja tik įsigyjant iki 50 tūkst. eurų kainuojančius įkraunamuosius hibridinius modelius. Į šį kainų rėžį patenka dauguma C segmento modelių, tačiau perkant, tarkime, galingiausią naujos kartos „Volkswagen Multivan“ (218 AG) ar vien tik su įkraunama hibridine jėgaine komplektuojamą septynių sėdimųjų vietų „Ford Explorer“ (457 AG), tuo pasinaudoti nepavyks.

V. Miliaus vertinimu, galimybė įsigyti įkraunamuosius hibridus išleidžiant mažiau pinigų itin patraukli turėtų būti didesnio tvarumo siekiančioms, tačiau pereiti prie elektromobilių dar nepasirengusioms įmonėms. PHEV tipo modeliai tuomet gali tapti idealiais judėjimo laisvės nevaržančiais bandomaisiais automobiliais.

„Ne visi ryžtasi iš karto sėsti prie elektromobilio vairo. Įkraunamąjį hibridą įsigijęs žmogus ar įmonė gauna galimybę išbandyti labai panašią technologiją praktiškai, o tuomet jau gali spręsti, ko imtis toliau“, – komentuoja rinkos ekspertas.

Vertindamas galimybę susigrąžinti PVM už įsigytus įkraunamuosius hibridinius automobilius, V. Milius neįžvelgia neigiamų aspektų. Anot žurnalisto, vidutinis šalies automobilių parko amžius netrumpėja taip sparčiai, kaip buvo tikimasi, tad šį rodiklį reikia gerinti visomis priemonėmis. Keičiant senus automobilius naujais hibridais nauda yra dviguba, nes mažinama ir vietinė tarša.

Kasdieniniam vairavimui užtenka elektros režimo

Pašnekovas priduria, kad, norint mažinti poveikį aplinkai, neužtenka įsigyti įkraunamojo hibrido. Dar reikia ir netingėti reguliariai įkrauti jo baterijos.

Tuomet kasdieniuose maršrutuose vairuojant tokį modelį kaip „Ford Kuga“ taps įmanoma pasiekti WLTP testuose patvirtintas iki 1,3 l/100 km siekiančias arba dar mažesnes vidutines degalų sąnaudas ir 32 g/km CO2 emisiją. Šį faktą turėtų įvertinti ir tokius automobilius perkantys įmonių vadovai.

„Jeigu nesi tinginio pantis ir kasdien įkrauni bateriją, kasdien vairuoti įkraunamąjį hibridą gali naudodamas vien elektros motorą – mieste daugeliu atvejų nuvažiuojamo atstumo tikrai užteks. O būtent didmiesčiuose tai ir yra svarbiausia, čia žmonės nenori girdėti variklių triukšmo ar gerdami kavą vos už keleto metrų nuo gatvės kvėpuoti išmetamosiomis dujomis“, – reziumuoja žurnalistas.

Tad kasdieniam važinėjimui mieste neteršiant aplinkos nėra būtinas elektromobilis. Universalūs vidutinio dydžio įkraunamieji hibridai, įskaitant tokius modelius kaip „Škoda Octavia iV“, „Citroën C5 Aircross“ ar „Ford Kuga“, viena įkrova gali įveikti maždaug 60 kilometrų atstumą. Remiantis statistika, vidutinis mieste per dieną nuvažiuojamas atstumas siekia maždaug 50 kilometrų, todėl vairuotojai visuomet dar turi ir atsargą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.