To degalinėse nematėme nuo karo Ukrainoje pradžios: dyzelinas jau pigesnis už benziną Prognozuoja tolesnes kainas

Lietuvos miestus pasiekė seniai nematytas reiškinys – lyg senais laikais, dyzelinas vėl vietomis pigesnis nei benzinas. Ekspertai aiškina, kodėl taip nutiko ir ko tikėtis ateityje.

Dyzelinas vėl vietomis pigesnis nei benzinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dyzelinas vėl vietomis pigesnis nei benzinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dyzelinas vėl vietomis pigesnis nei benzinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dyzelinas vėl vietomis pigesnis nei benzinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-03-14 16:43, atnaujinta 2023-03-14 20:22

Įvairiuose miestuose vairuotojai greičiausiai pastebėjo – dyzelinas kai kur maždaug 5 centais pigesnis nei benzinas. Nors istoriškai dyzelinas ir kainuodavo mažiau, tokio vaizdo nebuvo nuo pat karo Ukrainoje pradžios.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas paaiškino, kad viena priežastis, lėmusi sumažėjusias dyzelino kainas, galėtų būti susinormalizavusi paklausa.

„Dyzelino pasiūla atsistatė į normalią padėtį, jo pagaminama pakankamai, ir pasiūla gali užtikrinti tą kainą, kuri anksčiau buvo normali – anksčiau dyzelinas juk būdavo pigesnis už benziną. Tendencija rodo, kad kainos grįžta į nusistovėjusį standartą“, – portalui lrytas.lt sakė E.Cicėnas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi tikino pastebėjęs sumažėjusias dyzelino kainas. Jis antrino: tokius kainų pokyčius iš tiesų galėjo lemti rinkoje pakankamas dyzelino kiekis.

„Manau, kad pats svarbiausias paaiškinimas yra tas, kad Europoje sumažėjęs nerimo ir streso lygis, nes toliau vyrauja rekordiškai šilti orai, o tai automatiškai sumažina dyzelio poreikį.

Be to, Europos Sąjunga neblogai pasiruošė savo pačios įvestoms sankcijoms ir turėjo šiokį tokį degalų rezervą. Manau, kad tas rezervas nėra iki galo pasibaigęs. Kai rinka suprato, kad dyzelino užtenka, jo kaina nukrito iki logiško lygio“, – sakė A.Izgorodinas.

Kad dyzelino kaina buvo išaugusi dėl didžiulio neapibrėžtumo, manė ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„50 proc. dyzelino importo į Europą seniau atvykdavo iš Rusijos. Tai – labai didelis kiekis. Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, buvo daug baimių, kad dyzelino importas iš Rusijos sustos ir tada Europa patirs dyzelino krizę. Tai padidino kainą, nes tiekėjai įvairiais būdais bandė surasti alternatyvų rusiškam dyzelinui, mokėdavo didesnes kainas pardavėjams iš trečiųjų šalių.

Kadangi niekas neturėjo informacijos, kiek Europa pasiruošusi embargui, kuris įsigaliojo nuo vasario, tai laikė gerokai didesnę dyzelino kainą rinkoje. Dabar pamatė, kad tam embargui įsigaliojus nieko nenutiko, ir dyzelino kainos ėmė leistis“, – dėstė Ž.Mauricas.

Kainų pokyčius galėjo lemti ir daugiau priežasčių.

„Tai galėtų būti susiję ir su atsargomis. Degalų pardavėjai skirtingais laikotarpiais perka dyzeliną ir benziną iš didmenininkų. Gali būti, kad įmonės tam tikru laikotarpiu pirko pigesnį dyzeliną ir brangesnį benziną iš degalų tiekėjo. Bet tikėtina, kad šis paaiškinimas nėra pats svarbiausias“, – svarstė A.Izgorodinas.

„Svarbiausias aspektas – naftos kainos. Pastaruoju metu jos krenta, nes centriniai bankai toliau agresyviai komunikuoja su rinkomis. Iš kitos pusės, matome nerimą dėl situacijos JAV finansų sektoriuje. Tas lemia naftos ir automatiškai dyzelino kainų kritimą“, – tęsė ekonomistas.

Visgi tolimesnė degalų kainų ateitis – ne tokia aiški. Vieni mano, kad reikėtų ruoštis degalų brangimui, kiti tikina: kainos nusistovėjo.

„Ekspertai spėlioja, o gyvenimas parodo priešingai. Kol kas, jei kažko dramatiško neįvyks, nėra priežasčių, kodėl kaina turėtų keistis į vieną ar į kitą pusę. Turbūt dabartinė kaina netoli tos, kuri yra normali, atspindinti realias sąnaudas, gamybos, logistikos grandines“, – spėjo E.Cicėnas.

O štai I.Izgorodinas nebuvo toks pozityvus. Jo supratimu, naftos kainą ateityje veiks trys pagrindiniai aspektai.

„Pirmas – centrinių bankų palūkanos, nes netrukus Europos Centrinis Bankas paskelbs apie savo palūkanų sprendimą, o kovo pabaigoje – JAV. Tai kainą gali veikti aukštyn arba žemyn“, – vardijo ekonomistas.

Kitas aspektas – recesija ir dabartinė situacija JAV bei euro zonos bankų sektoriuje.

„Per artimiausias savaites pamatysime nemažai gandų dėl bankų problemų, nors tie bankai problemų gali ir neturėti. Dėl vienos neatsargios žinutės bankų akcijų kaina JAV ar Europos rinkose gali labai stipriai kristi. Tai sukeltų nerimą ir labai stipriai sumažintų pasaulines naftos kainas“, – tikino pašnekovas.

Trečias aspektas – Kinijos ekonomikos atsigavimas.

„Jis gali labai pakoreguoti naftos kainas į viršų, nes naujausi Kinijos rodikliai rodo, kad Kinijos atsigavimas po karantino labai stipriai įsibėgėja. Jei nematysime bankų griūties JAV ir Europoje, o paraleliai Kinija toliau demonstruos vis geresnius makrorodiklius, tuomet naftos kaina tikrai pakils.

Sakyčiau, kad trumpuoju laikotarpiu naftos kaina gali sumažėti, bet nenustebčiau, jei ir pakils. O šių metų antrą pusmetį naftos kaina bus stabili, panaši į dabartinę, nes Kinijos ekonomika augs sparčiau, bet mes turėsime krizę Europoje ir JAV, o tai tikrai neleis naftos kainai labai stipriai išaugti“, – aiškino I.Izgorodinas.

Tokios prognozės ypač skiriasi nuo buvusių prieš vasario mėnesį įsigaliojusį embargą. Tuomet ekspertai manė, kad reikia ruoštis blogiausiam – teigta, kad nafta netrukus rekordiškai išbrangs. Visgi nutiko priešingai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.