S. Gentvilas apie gresiančias milijonines baudas, jei nebus susiimta: jau mato, kad Lietuva vėluos

Aplinkos apsaugos ministerijai paskelbus, kad iki 2027-ųjų metų nesumažinus klimato taršos, gali tekti mokėti milijonines baudas imta kalbėti apie investicijas į šią sritį. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad jei to nebus daroma ir imamasi veiksmų dabar, klimato kaita sukels tragiškas pasekmes ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Apie tai S.Gentvilas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad klimato kaita gali sukelti sukelti tragiškas pasekmes.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad klimato kaita gali sukelti sukelti tragiškas pasekmes.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad klimato kaita gali sukelti sukelti tragiškas pasekmes.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad klimato kaita gali sukelti sukelti tragiškas pasekmes.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 18, 2023, 10:07 AM, atnaujinta Apr 18, 2023, 10:32 AM

– Kodėl Lietuvai gali tekti mokėti baudas 2027-aisiais?

– Čia yra platesnis kontekstas. Pasaulyje klimato kaita sukelia ir sukels tokius nuostolius, kad verčiau investuoti yra dabar. Tie pinigai yra dešimtimis kartų mažesni, negu pasekmės – sausros, liūtys, kurios pražudys mūsų derlių ir infrastruktūrą.

Prieš dvejus metus buvo priimtas Europos klimato įstatymas, kuriame numatyta, kiek kiekviena valstybė turi sumažinti savo išmetamų dujų kiekį iki 2030-ųjų. Lietuvos tikslas yra jas sumažinti 21 proc. Kitoms valstybėms yra numatytas tikslas sumažinti net virš 50 proc.

Be to, yra aiškus sankcijų mechanizmas, kuris nurodo ką ir iki kada turi padaryti kiekviena valstybė, kad tai pasiektų.

Jeigu Lietuva to nesumažins, o pirmasis ataskaitinis skaičiavimas bus 2027 metais, grės šimtamilijoninės baudos.

Visos kitos Europso valstybės turi tą patį sankcijų mechanizmą, nes taip yra susitarta Europos lygmeniu. Tiek Europos parlamente, tiek Europos komisijoje. Lietuva turi laikyti savo įsipareigojimų.

– Dalis to, kas galėtų mus priartinti prie tikslo, yra kuro taršos mažinimas, su kuo susietas Akcizų įstatymas, jo pataisos. Koks yra priemonių kompleksas, kurį Lietuva turi įgyvendinti?

– Visa aplinkosauginė politika remiasi tuo, kad teršėjas turi mažinti taršą ir už tai susimokėti. Šiuo atveju matome, kad Lietuva vėluos su savo taršos mažinimu, todėl žiūrime sektorius po sektoriaus ir ieškome, kas tas teršėjas, kuris turėtų arba kauptų fondą neįveiktiems tikslams apmokėti arba mažintų savo taršą.

Transportas, tai yra, mūsų judėjimas po miestus ar tarp miestų, arba lėktuvais ir traukiniais yra didžiausias teršėjas, kuris yra nemažėjantis.

Todėl Akcizų įstatymo projektas, kuris Seimui pateiktas yra jau pusantrų metų, jis nutaikytas į tai, kad transporto taršą reikia mažinti. Siekiama, kad būtų persėdama į kolektyvinį transportą arba elektromobilius, biodujomis varomus autobusus ar kitas priemones.

Akcizų įstatyme yra numatytos visos kuro rūšys, kurios yra naudojamos energetikoje, pramonėje, ekonomikoje ir transporte. 2025 metais atsiras anglies dioksido dedamoji pagal kuro rūšies emisijas.

– Kalbant apie akcizą degalams, ar nėra šalutinio poveikio, su kuriuo reikėtų susitvarkyti?

– Reikia pasakyti, kad Lietuva iš to laimės. Jau dabar šimtai, jeigu ne tūkstančiai Lietuvos įmonių darbuotojų, privačių ir didesnių įmonių dirba su šilumos siurblių, saulės jėgainių, biokuro katilų instaliavimu ir iškastinio kuro atsisakymas duoda investicijas šalyje.

Skaičiuojama, kad instaliuotas megavatas gali sukurti 2 iki 10 pastovių darbo vietų. Akcizų politika, iš vienos pusės brangina iškastinį kurą, iš kitos – kelia darbo vietų paklausą ir investicijas.

Mes vis daugiau elektros pasigaminame patys. Vis daugiau šilumos pasigaminame iš elektros ar biokuro, tačiau esame vis dar smarkiai priklausomi nuo iškastinio kuro.

Jeigu Europos mastu pažiūrėtume į šalis, kuriose buvo mažiausia infliacija, pavyzdžiui, į Daniją ir Skandinaviją, tai šalys, kurios turi daugiausia atsinaujinančios energetikos ir yra labiausiai nepriklausomos.

Mes, kaip valstybė, stipriai remiame gyventojų ir verslo prisitaikymą. Kad ir kas tai būtų – šilumos siurbliai ar elektros generavimas, elektromobilių, viešųjų autobusų rėmimas.

Tai jau daroma, bet reikia daryti ir antrą darbą – nuosekliai skatinti atsisakyti ir branginti iškastinį kurą.

–​ Ką dar galima padaryti tam, kad žmonės persėstų į elektromobilius ar viešąjį transportą? Ar užteks padidėjusių akcizų?

– Niekas neįvyks per naktį. Tai yra nuosekli politika, lašas po lašo siųsti žinutę tiek gyventojams, tiek verslui, kad būtų priimami racionalūs sprendimai.

Šiemet, verslui pirmą kartą taikomas 100 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitymas už įsigytą elektromobilį. Manau, kad elektromobilių įsigijimas ir naudojimas įmonėse padidės keliais kartais.

Gyventojams sunkiau persiorientuoti, nes perkamoji galia ir automobilių naudojimas nėra toks intensvyvus kaip versle. Vidutinis gyventojo automobilis naudojamas vos 4 proc. savo gyvavimo laiko, tai 96 proc. laiko automobilis stovi.

Versle automobilių naudojimas yra žymiai intensyvesnis, todėl jų elektrafikavimas yra racionalesnis.

Tačiau, jeigu žiūrėtume į globalias tendencijas, už 3 metų elektromobilių kaina, preliminariai, susivienodins su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais.

Europos mastu apsisprendėme, kad už 12 metų Europoje bus uždrausta prekiauti benzininiais ir dyzeliniais automobiliais. Bus evoliucija. Kaip gyvsidabrio termometrus pakeitė elektriniai termometrai. Reikia link to judėti nuosekliai ir skatinti vietos investicijas.

–​ Lietuviškų degalinių sąjunga sako, kad tokie sprendimai mažina jų konkurencingumą. Ar įmanoma tai amortizuoti, jei matote tai kaip problemą?

– Nesutikčiau, nes Lietuvoje degalai yra pigesni ir už Latviją, ir už Estiją. Naujoji Estijos koalicija iš karto pasakė, kad bus automobilių taršos mokestis, plastiko mokesčiai ir akcizai peržiūrimi. Tai yra vienos krypties eimas, todėl Lietuva netaps nekonkurencinga, nes ir aplinkiniai regionai kelia akcizus.

Tuo labiau, kad po Rusijos ir Baltarusijos sankcijų yra užkirstas importas ir prekyba su Rytų šalimis, todėl, kai kurie sektoriai įkvėpia naują deguonies gūsį, pavyzdžiui, cementro pramonė.

„Akmenės cementas“ buvo išstumtas iš Vilniaus regiono, nes ten statybos vyko iš baltarusiško cemento. Sankcionavus baltarusišką cementą, mūsų pramonė atsigavo.

Atsigaus ir elektros gamyba, trąšų gamyba, nes nebebus konkuruojama su Rytų valstybėmis. Sankcijų politika didiesiems šalies pramonininkams tikrai padėjo.

O degalų prekybininkams reikia nusiraminti, nes Baltijos šalys irgi žengia panašia kryptimi. Tą byloja ir koaliciniai susitarimai, ir kiti sprendimai Europos mastu.

– Akcizų didėjimas juda negrįžtama trajektorija ir su tuo reiktų susitaikyti?

– Taip. Yra pasakyta, kad reiktų kuo labiau apmokestinti degimo procesą, iškastinį kurą, bet mažinti gyventojų pajamų apmokestinimą. Čia yra bendra politika, kuri angliškai vadinama „Tax what you burn not what you earn“ (liet. Apmokestink, ką degini, ne ką uždirbi).

Bendra Europos politika yra didinti iškastinio kuro apmokestinimą ir kurti darbo vietas Europoje, nes mes, kaip kontinentas, buvome per daug priklausomi.

Pavyzdžiui, nuo dyzelino importo iš Rusijos, todėl staiga nukirtus importą, jis stipriai pabrango visame žemyne.

Kai kuriuose regionuose buvo priklausomybė nuo dujų. Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje ji siekė net virš 50 proc.

Europa išmoko pamokas ir per akcizų, subsidijų atsinaujinačiai energetikai politiką procesas yra negrįžtamas, o Lietuva yra to proceso dalimi.

Klimato įsipareigojimai yra nustatyti visiems ir Lietuva juos turi vykdyti. Kitaip, koks tikslas rinktis į pasaulines klimato konferencijas, pasirašyti susitarimus, jeigu jų po to neįgyvendiname.

Europa yra vienintelis kontinentas, kuris realiai turi vidinių sankcijų mechanizmus, mokestinę politiką ir inovacijų politika, kuri skatina transformaciją.

– Kokie šansai, kad po ketverių metų Lietuva baudų išvengs?

– Baudos yra praktiškai suvokiamas dalykas, nes biudžetai turi jas išsiskaičiuoti, bet klimato kaita yra priežastis, kodėl Europa bendrai nusimatė tikslus ir baudų mechanizmą.

Mes tiesiog turime padaryti savo dalį. Matome, kad pandemijos metu visoje Europoje intensyviau pradėta deginti anglis, Vilniuje degintas mazutas. Taršus kuras buvo pateisinamas tuomet, kai buvo energetinė krizė ir mes turėjome persiorientuoti iš priklausomybės nuo Rusijos į nepriklausomybę.

Dabar reikia įjungti dvigubą greitį, kad mes persiorientuotumėme. Lietuva tikrai gali išvengti tų baudų ir būti pirmūnė žaliojoje transformacijoje, bet reikia daryti savalaikius sprendimus.

– Ar yra kitų sričių be transporto? Kokiais būdais įmanoma pakreipti procesą?

– Elektro gamyba yra viena tų sričių, kur vyksta didysis pokytis. Galima sakyti, kad Lietuvoje pastatoma po vieną vėėjo jėgainę į dieną ir tas procesas yra įsibėgėjęs. Už 7-erių metų, mes greičiausiai tapsime ne elektrą importuojančia, bet eksportuojančia šalimi.

Problema yra su šildymo sektoriumi, nes ne visur esame perėję prie atsinaujinančios energetikos, ypatingai gyventojų namuose.

Mes neturime tokios problemos, kaip lenkai, kur gyventojai masiškai degina anglį, bet mes vis dar turime gyventojų, kurie degina raudonąjį dyzeliną ar dujas. Yra gyventojų, bet jų labai mažai, kurie degina ir anglį.

Yra paramos schemos. Pavyzdžiui, pusė biokuro katilo arba šilumos siurblio įrengimo dengiama visiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims dengiama 85 proc. sumos, bet kitimas yra lėtas.

Kitas sektorius – žemės ūkis, jame yra sudėtingiausia suvaldyti taršą ir iškastinio kuro naudojimą. Smagu dėl „Auga“ grupės, kuri pristato traktorius varomus biodujomis.

Laikome sukryžiavę prištus, kad jiems pasisektų. Kitą savaite su Kęstučiu Jusčiu skrendame į Stokholmą pristatyti technologijas Europos aplinkos ministrams.

Žemės ūkyje labai sunku suvaldyti taršą ir nenaudoti dyzelino, bet šalyje atsiranda inovacijos, kurios gali pakeisti visą Europą ir norisi joms padėti.

– Kodėl žemės ūkio sektoriui ši užduotis yra komplikuota?

– Dėl to, kad traktorius, kuris vidutiniškai sunaudoja po 25 litrus dyzelino per valandą yra sunkiai pakeičiamas elektra, nes tam reiktų labai didelių baterijų.

Traktoriai ir visa kita technika, kuri naudojama žemės ūkyje yra labai sunkiai elektrifikuojama. Galbūt tai pavyks pakeisti biodujomis.

Toliau – grūdų džiovinimas. Džiovyklos yra kūrenamos šildymui skirtu raudonuoju dyzelinu. Yra galimybė tai pakeisti biodujomis, bet tam reikia šimtų milijonų, kad tai būtų įgyvendinta.

Dar toliau – patys gyvuliai. Atrajojantys gyvuliai išskiria labai daug metano, o jis yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Testuojant su gyvulių pašarą, bandoma surasti tokį, kuris išskirs mažiau metano. Visas pasaulis neranda būdų kaip sustabdyti gyvulininkystės dujų emisijas. Tai pasaulinė užduotis – atrasti klimatui neutralius sprendimus.

– Jūs užsiminėte apie gyventojus, tai ką daryti su pavieniais namais, kurie kūrenami taršiai?

– Valstybė turi tam paramą. Dažniausiai komplikuoti būna tie namai, kurie yra apleisti. Su parama, kuri skirta socialiai remtiniems arba socialinės pagalbos poreikį turintiems asmenims, reikia, kad padėtų savivaldybės, nes jos yra arčiausiai.

Iš esmės, gyventojai jau turi sėkmės istorijas. Kaimynai pasakoja vieni kitiems kaip pasiteisino saulės elektrinės ar šilumos siurblys, kaip nebereikia uostyti kaimynų kamino dūmų.

Kai kuriomis paros valandomis elektra būna nemokamai, tai įrodo, kad asmenys, kurie susikuria aplinką, nepriklausomą nuo anglių ar dyzelino kainų, ar dujų importo, jie ilgainiui laimės.

– Tai edukacijos problema?

– Procesas jau įsibegėjęs. Tūkstančiai lietuvių jau pasinaudojo parama ir įsidiegė šilumos siurblius. Lietuvoje atsirado ir šilumos siurblių gamintojų, kurie eksportuoja produktus, kuria technologijas.

Lietuvoje yra 40 tūkst. daugiabučių namų ir keli šimtai tūkstančių privačių namų ir tikrai ne per vienus metus įvyksta pokyčiai.

Lietuva yra antra sparčiausiai šilumos siurblius diegianti valstybė. Esame tarp lyderių ir galime tą procesą paspartinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.