Lietuviai plėtoja kelių inovacijas: kuria šaliai pritaikytą asfaltą

Žiedinės ekonomikos principais nutiesti, patys energiją gaminantys keliai – dar tik ateities vizija. Tam, kad ji virstų kūnu, dirba pasaulio mokslininkai ir verslas.

Žiedinės ekonomikos principais nutiesti, patys energiją gaminantys keliai – dar tik ateities vizija.<br>D.Umbraso nuotr.
Žiedinės ekonomikos principais nutiesti, patys energiją gaminantys keliai – dar tik ateities vizija.<br>D.Umbraso nuotr.
Žiedinės ekonomikos principais nutiesti, patys energiją gaminantys keliai – dar tik ateities vizija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Žiedinės ekonomikos principais nutiesti, patys energiją gaminantys keliai – dar tik ateities vizija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Žiedinės ekonomikos principais nutiesti, patys energiją gaminantys keliai – dar tik ateities vizija.<br>J.Naglienės nuotr.
Žiedinės ekonomikos principais nutiesti, patys energiją gaminantys keliai – dar tik ateities vizija.<br>J.Naglienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 21, 2023, 1:31 PM

Vis dėlto inovatyvių sprendinių jau galima rasti ir Lietuvos keliuose: naudojami deginant atliekas susidarantys pelenai ar šlakas, panaudotų padangų guma ar net veidrodžių šukės.

Lietuvos keliuose išbandomos alternatyvios medžiagos

VILNIUS TECH universiteto Kelių tyrimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Judita Škulteckė įsitikinusi, kad alternatyvių kelių tiesimo medžiagų panaudojimas Lietuvoje nėra plačiai paplitęs dėl keleto priežasčių.

Anot jos, mūsų šalyje dar labai trūksta praktinės patirties ir įgūdžių taikant alternatyvias medžiagas ir ypač gerosios praktikos pavyzdžių.

Tačiau šalies mokslininkai šiuo klausimu intensyviai dirba jau aštuonerius metus, o 2021 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) užsakymu nutiestas pirmasis eksperimentinis ruožas.

Jame buvo įrengtos kelio dangos konstrukcijos panaudojant skirtingus deginant atliekas susidariusių pelenų ir šlako mišinių sprendinius. Šiuo metu stebima, kaip kelias funkcionuoja, ar bėgant laikui nesusidaro provėžų ir plyšių.

Anot pašnekovės, panaudotų padangų gumos panaudojimas taip pat įgauna pagreitį.

Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe įrengtas eksperimentinis ruožas ir technologija jau išbandoma realiomis sąlygomis.

Taip pat LAKD yra inicijavusi mokslinį darbą dėl panaudotų padangų gumos panaudojimo šalies keliuose.

Planuojama, kad bus sukurti asfalto mišiniai, pritaikyti mūsų klimato sąlygoms ir poreikiams. Šį darbą vykdo VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkai.

Anot dr. J. Škulteckės, atlikti tyrimai tiek su deginant komunalines atliekas susidarančiais pelenais ir šlaku, tiek su panaudotų padangų guma patvirtina šių medžiagų tinkamumą keliams tiesti.

Įrengtuose eksperimentiniuose kelio ruožuose kol kas nematyti susidariusių provėžų, deformacijų ar plyšių.

Vakarų šalių pavyzdys nuteikia optimistiškai

Ekologinė ir ekonominė alternatyvių kelių tiesybos medžiagų taikymo nauda – nenuginčijama.

Mokslininkė atkreipia dėmesį į deginant komunalines atliekas susidarančius pelenus ir šlaką, nes jie tinkami dangos konstrukcijų apatiniams pagrindo sluoksniams įrengti.

Šias medžiagas pradėjus masiškai naudoti kelių tiesyboje, būtų galima panaudoti iki 100 proc. deginant komunalines atliekas susidarančio šlako ir pelenų. Tai sudarytų sąlygas atpigti kelio tiesimo darbams ir sutaupyti lėšų, skiriamų tokioms atliekoms šalinti.

Panaudotų padangų guma naudojama asfalto mišinių gamybai. Šia medžiaga galima pakeisti iki 2 proc. gamtinių užpildų. Vis dėlto net ir tokio kiekio panaudojimas turėtų apčiuopiamą teigiamą ekonominį ir ekologinį poveikį.

Paklausta, kaip būtų galima paskatinti šiuos procesus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkė akcentavo viešinimo svarbą. Anot jos, svarbu, kad tiek kelių statybos užsakovai, tiek rangovai būtų suinteresuoti panaudoti tokias medžiagas.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dar trūksta ilgalaikių šių medžiagų panaudojimo tyrimų – nežinoma, kaip jos funkcionuos po 10 ar 15 metų. Tačiau pagrindo optimizmui suteikia kitų šalių praktika.

Tokios progresyvios ir technologiškai pažengusios šalys kaip Nyderlandai, Suomija, Danija, anot pašnekovės, jau apie dešimtmetį kelių tiesyboje sėkmingai taiko deginant komunalines atliekas susidarančius pelenus ir šlaką.

Praverčia stambios įmonių grupės užnugaris

„Anksčiau inovacijų kryptis buvo daugiausia ekonominis efektyvumas, o dabar pagrindiniai akcentai yra ekologija ir tvarumas.

Po šalių susitarimo dėl klimato atšilimo mažinimo (Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos) inovacijos pasuko aiškia ekologiškumo, energijos taupymo ir CO2 dujų išmetimo mažinimo kryptimi“, – teigė bendrovės „Eurovia Lietuva“ technikos ir aplinkosaugos vadovas Zigmantas Perveneckas.

Anot jo, viena pirmųjų tarptautinės „Vinci Construction“ įmonių grupės, kuriai priklauso „Eurovia Lietuva“, inovacija žaliojoje srityje – technologija, leidžianti smarkiai sumažinti asfalto gamybos ir klojimo temperatūrą.

Ši technologija CO2 išmetimą leidžia sumažinti penktadaliu, tačiau nepakenkia kokybei ir ilgaamžiškumui. „Tempera“ pavadinta technologija jau visiškai paruošta naudoti, taip pat išbandyta ir Lietuvoje.

Vilniaus mieste, bendradarbiaujant su savivaldybe, jau yra nutiestas vienas gatvės ruožas, kuriame buvo dirbama su žemesnės temperatūros asfaltu.

Įžvelgia daugialypę naudą

Dar viena inovacija, kurią įmonė jau išbandė Lietuvoje – asfalto mišinys su veidrodžių ir stiklo šukėmis.

Pasak Z. Pervenecko, šis sprendimas turi įvairialypę naudą: padeda padidinti tam tikrų kelio ar gatvės dalių, pavyzdžiui, pėsčiųjų perėjų, matomumą, taip pat gali atlikti estetinę funkciją, nes tokia tamsoje žėrinti gatvė puošia miestą.

Pašnekovas atskleidžia, kad kelininkai jau turi planų šią technologiją Vilniuje išbandyti plačiau.

„Dar viena mūsų įmonių grupės inovacija, kuri pirmą kartą buvo pademonstruota prieš maždaug penkerius metus – energiją generuojanti kelio danga. Nors kol kas ši technologija atrodo it nužengusi iš mokslinės fantastikos srities, ją plėtoti yra labai logiška.

Kelio danga vasarą kaista – sukuriama energija, kuri šiuo metu yra žalinga, nes šildo aplinką. Kaip žinome, vietovėse, kuriose daug asfalto, oro temperatūra vasarą būna net keliais laipsniais aukštesnė.

Taigi ši technologija leis, kad tokia perteklinė energija būtų panaudojama vandeniui, pastatams šildyti arba kaupiama žemės gelmėje ir panaudojama žiemą, pavyzdžiui, kelio dangai pašildyti vengiant apledėjimo“, – žiniomis dalijosi bendrovės „Eurovia Lietuva“ atstovas.

Inovacijas paspartintų didesnis poreikis

Z. Perveneckas įsitikinęs, kad spartesnį inovacijų atėjimą į Lietuvos kelių sektorių paskatintų rinkos paklausa. „Kadangi pagrindinis užsakovas kelių sektoriuje yra valstybės valdomos bendrovės, jos turi svertus paskatinti inovacijų panaudojimą.

„Imkime pavyzdį su žaliaisiais viešaisiais pirkimais, kai yra numatytos aiškios kvotos, kiek pirkimų per kurį laikotarpį turi būti žalieji, panašiai galėtų būti paskatinti ir alternatyvūs inovatyvūs sprendimai kelių sektoriuje“, – siūlo pašnekovas.

„Deja, tenka pripažinti, kad dauguma užsakymų kelių sektoriuje šiandien labiau stabdo inovacijas, nei jas skatina, nes draudžia bet kokius alternatyvius pasiūlymus“, – sako Z. Perveneckas.

„Mūsų viešasis sektorius tarsi įspraustas, negali prisiimti jokių rizikų. Vakaruose diegdami inovacijas, užsakovai ir rangovai dalijasi rizika, tačiau, jeigu sprendimas pasiteisina, laimi visi – taip pat visuomenė, o be jokios rizikos įdiegti inovacijų niekada nepavyks“, – įsitikinęs technikos ir aplinkosaugos vadovas.

Leis pasiekti apčiuopiamų rezultatų

Anot mokslo ir verslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko, šalies kelių statybos ir remonto poreikiai yra milžiniški, todėl, įsibėgėjus žaliojo kurso inovacijoms, šioje srityje būtų galima pasiekti labai didelių rezultatų, mažinant mūsų šalies CO2 išmetimo į aplinką rodiklius.

„Itin didelio masto kelių statybos poreikį šiuo metu programuoja net keli veiksniai: siekiamybė pagerinti karinį mobilumą, ilgalaikiai įsipareigojimai įgyvendinti projektus „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, taip pat dabartinės itin prastos kelių ir tiltų būklės pagerinimas“, – teigia Š. Frolenko.

Anot jo, jau daugiau nei dešimtmetį kelių sistema Lietuvoje gyvena deficito sąlygomis, kai finansavimas šiai sričiai, atsižvelgiant į iš degalų akcizo surenkamas sumas, nuolat mažėja. To pasekmė – maždaug 40 proc. šalies kelių ir dešimčių tiltų bei viadukų būklė šiandien nebeatitinka nustatytų normų.

„Tai – dar viena priežastis, kodėl inovacijas, kurios leidžia dirbti efektyviau, turime įsileisti sparčiau ir atviriau“, – įsitikinęs vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl politikai vis lipa ant to paties grėblio?