Rečiau pastebimi elektromobilių privalumai: jau netolimoje ateityje jie taps kertiniai

Vairuotojams vis labiau trokštant elektromobilių, gamintojai verčiasi per galvas, kad tik galėtų greičiau patenkinti išaugusią paklausą. Jie skuba pristatyti kuo daugiau naujų automobilių, tad elektrinės pavaros komponentus diegia tiek vietoje tradicinių vidaus degimo variklių, tiek kuria visiškai naujus modelius, naudodami tik šio tipo pavaroms skirtas konstrukcijas. Būtent tokios platformos leidžia geriausiai išnaudoti visus privalumus, kuriuos suteikia šiuolaikinis elektros energija varomas automobilis.

Elektromobilis „Kia EV6“.<br>Gamintojo nuotr.
Elektromobilis „Kia EV6“.<br>Gamintojo nuotr.
Bendrovės „Kia“ elektromobilių platforma E-GMP.<br>Gamintojo nuotr.
Bendrovės „Kia“ elektromobilių platforma E-GMP.<br>Gamintojo nuotr.
Elektromobilių įkrovimo laidas.<br>Shutterstock nuotr.
Elektromobilių įkrovimo laidas.<br>Shutterstock nuotr.
„Kia EV9“.<br>Gamintojo nuotr.
„Kia EV9“.<br>Gamintojo nuotr.
„Kia EV6“.<br>Gamintojo nuotr.
„Kia EV6“.<br>Gamintojo nuotr.
V.Žuraulis.<br>E.Babelio nuotr.
V.Žuraulis.<br>E.Babelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 23, 2023, 11:27 AM

Dar daugiau – prognozuojama, kad jau artimiausioje ateityje keletas kertinių elektromobilių privalumų taps dar ryškesni, kai įsigalės šiuo metu tobulinamos autonominio važiavimo technologijos.

Ryškus lūžio pavyzdys

Bene iškalbingiausią pavyzdį, kokias galimybes galėtų atverti sprendimas elektromobilius gaminti nuo nulio, 2021 metais pateikė bendrovė „Kia“. Pietų Korėjos gamintojai sukūrė tik baterijose kaupiama elektros energija varomiems modeliams skirtą platformą E-GMP (angl. Eletric Global Modular Platform). Pirmiausia ji buvo pritaikyta vidutinio dydžio SUV modelyje EV6.

Vos pristatytas jis sukėlė neregėtą ažiotažą tarp automobilių specialistų ir kritikų, nes išsiskyrė gerokai pažangesnėmis technologijomis nei tos, kurios vyravo tarp vidutinės klasės elektromobilių.

Specialiai elektromobiliams skirta elektrinės sistemos 800 V architektūra užtikrino net iki 350 kW galios įkrovimą, o tai leido papildyti 77,4 kWh talpos baterijos atsargas nuo 10 iki 80 proc. vos per 18 min.

Be to, elektromobilių platforma išsiskyrė geresniais našumo rodikliais, tad SUV modelis viena įkrova galėjo nuvažiuoti per 500 km. Dėl 2,9 metro atstumo tarp ašių 4,7 metro ilgio automobilyje visi keliaujantieji galėjo mėgautis įspūdinga salono erdve. Bagažinės tūris taip pat nė kiek nenukentėjo ir siekė 520 l.

Tačiau net ir šie privalumai tėra įžanga į tai, kokias galimybes gamintojams atveria elektra varomų automobilių platformos. Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje būtent elektromobilių vairuotojai pirmieji galės išbandyti aukščiausio lygio transporto autonomiškumo įrangą.

Gyvybiškai svarbios savybės

Autonomiško važiavimo technologijas bandančios bendrovės savo kūriniams dažniausiai renkasi visiškai elektrines jėgos pavaras. Ypač daug tokių pavyzdžių šiuo metu galima aptikti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tokiems bandymams palankesnė teisinė bazė.

Štai „Uber Eats“ autonomiškais elektromobiliais jau pristato dalį prekių Teksaso ir Kalifornijos valstijose, žinoma bendrovė „Waymo“ taip pat naudoja savivaldes elektra varomas transporto priemones, tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau.

Gamintojai įvardija dvi pagrindines priežastis: elektros pavarą turintys modeliai išsiskiria didesniu stabilumu ir greitesniu reakcijos laiku nei vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Šios savybės autonomiškam transportui yra gyvybiškai svarbios.

Kaip tai veikia?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis paaiškina, kad modelio vien su elektros pavara kūrimas išpučia gamintojo sąnaudas, tačiau suteikia svarbių pranašumų, tarp kurių ir minėtas stabilumas bei greitas atsakas.

„Jau tampa įprasta, kad tik elektromobiliams skirtose platformose baterijų paketas yra montuojamas kėbulo apačioje, per visą po salonu esančią plokštumą.

Toks pasirinkimas turi du esminius privalumus: nenukenčia bagažo skyriaus erdvė ir ženkliai pažemėja bendras elektromobilio svorio centas, todėl jis tampa stabilesnis“, – sako mokslininkas.

Jo teigimu, tai, kad elektromobiliai nebeturi įprastais degalais varomiems automobiliams būtinų elementų, kaip antai pavarų dėžės, deginių išmetimo sistemos, variklio aušinimo ir degalų tiekimo sistemos su degalų baku, leidžia šio tipo transporto priemonėse konstrukcinius elementus išdėlioti kitaip.

Arčiau automobilio vidurio montuojami komponentai mažina bendrą inercijos momentą ir tuomet jis tampa paklusnesnis staigiai manevruojant.

„Pradedamos kurti elektros variklių montavimo ratuose technologijos, kas iš principo keičia pakabos koncepciją ir vėlgi projektuotojams atveria rankas gerinant važiavimo komfortą bei saugumą“, – priduria pašnekovas.

V. Žuraulis atkreipia dėmesį, jog vidaus degimo variklio veikimas pagrįstas termodinamika: cilindre užsiliepsnojantis degusis mišinys sparčiai plečiasi ir taip sukuriama energija velenams bei, galiausiai, ratams sukti.

Šis procesas nėra taip greitai valdomas, lyginant su elektros variklyje veikiančiu elektromagnetizmu. Pastarasis reiškinys ir lemia itin greitą elektromobilių reakciją.

„Iš kasdienės patirties visi žinome, kad elektros prietaisuose elektros srovė perduodama ypač greitai. Tokie pat greiti procesai vyksta ir elektromobiliuose, kurių elektros variklis, vos gavęs elektros srovę, reaguoja su magnetiniu lauku, dėl to ima suktis rotorius.

Elektrodinaminiai procesai yra labai greiti ir savo nominaliąsias charakteristikas pasiekia be didesnio uždelsimo. Todėl elektromobiliai dideliu sukimo momentu ir efektyvia važiavimo dinamika pasižymi beveik nepriklausomai nuo važiavimo greičio“, – paaiškina profesorius.

Sparčiai vysto autonomines sistemas

Autonominės transporto priemonės yra visos padengtos jutikliais ir reikalauja naujausios kompiuterinės įrangos, kad būtų galima interpretuoti transporto priemonės duomenis beveik realiuoju laiku.

Tam reikia santykinai daug elektros energijos, o aukštos įtampos akumuliatorių blokas ne tik tiekia šią galią, bet ir išlaiko daug pastovesnį ir stabilesnį srautą, palyginti su iškastiniu kuru varoma sistema.

Todėl nenuostabu, kad jau dabartiniai elektromobiliai pasižymi našiai veikiančių pagalbinių vairavimo sistemų, kurios naudoja įvairius įrenginius išorės informacijai nuskaityti, gausa. O gamintojai toliau plečia tokių automobilių galimybes.

Štai 2024 metais Lietuvoje pasirodysiantis naujasis SUV „Kia EV9“, sukurtas ant minėtos E-GMP platformos, turės vadinamojo trečiojo lygio autonominio važiavimo sistemas.

Elektriniame visureigyje bus sumontuota net 15 skirtingų jutiklių, iš kurių – du lidarai. Ši sistema stebės aplinką aplink automobilį 360 laipsnių kampu ir nustatys judančius objektus, todėl gebės reaguoti į situacijas kelyje milisekundžių greičiu.

Įdomu tai, kad kompiuterių valdomos sistemos prisideda ir prie didesnio tvarumo. Tiksliai apskaičiuojamas optimaliai kelionei reikiamas energijos kiekis leidžia dar veiksmingiau naudoti išteklius.

Galiausiai autonominių transporto priemonių gamintojams reikia kuo paprastesnės integracijos, kad liktų daug mažiau potencialių problemų, dėl kurių sistema gali tapti ne tokia stabili ir, blogiausiu atveju, nesaugi. Elektromobiliai kol kas yra geriausias atsakas į šį iššūkį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar panaikinta PVM lengvata tikrai žlugdo maitinimo verslą?