„2023–2025 m. papildomas finansinis pritraukimas, kurį mes planuojame, tai iš Europos Sąjungos fondų 284 mln. Iš CEF fondo, kuris yra konkurencinis ir reikia konkuruoti su kitomis ES valstybėmis, planuojame turėti 184 mln. eurų ir buvo planų turėti iždo paskolą, kadangi norime padaryti darbus, iš jos planavome 270 mln. eurų, bet situacija keičiasi“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdžio metu teigė M. Švaikauskas.
„Daugeliu atveju vyksta derybos ir karinio mobilumo lėšos persiskirsto pagal poreikius, tai bent tokios sumos mums reikia, o finansavimo šaltinis – ar tai bus karinio mobilumo dalis lėšų, ar iždo paskola, dar ieškosime. Nes nežinome ir kitų metų biudžeto“, – pažymėjo jis.
M. Švaikauskas taip pat akcentavo, kad LAKD iš valstybinės įmonės tapo akcine bendrovė, tad valstybė turi lūkestį, jog bendrovė galėtų teikti tam tikras paslaugas rinkai bei užsidirbti papildomų lėšų, kurių dėka galėtų plėsti kelių infrastruktūrą.
„Kadangi esame ekspertai kelių būklės tyrimuose, tai užsidirbti galėtume nustatant bendrą kelio dangos būklę ir panaudojant jau turimą įrangą, galvojame atlikti mokamus kelių būklės, priešprojektinius tyrimus, eismo schemų derinimai atsirastų“, – vardijo LAKD vadovas.
„Galimi ir kiti LAKD pajamų šaltiniai, tai ir turto nuoma, elektrinių stotelių plėtra ir apmokestinimas, 5G stulpai. (...) Taip pat galvojame apie pajamas už greičio matuoklius, sunkiasvorių ir didžiagabaritinių transporto priemonių judėjimo tam tikrą apmokestinimą. Ir, tuo pačiu, A1, A10, A5 vystymo infrastruktūros nuomos galimybės“, – aiškino jis.
