Tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota, paaiškėjo valstybėms padedant nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai eksportuoti grūdus, pažymi šalies vadovas.
„Mūsų pastangos padėti Ukrainai išvežti žemės ūkio produkciją parodė, jog Baltijos šalims trūksta transporto jungčių. Būtina spartinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą“, – pirmadienį Taline, po Baltijos šalių prezidentų susitikimo spaudos konferencijoje sakė G.Nausėda.
Savo kalboje prezidentas taip pat akcentavo, esą „ypatingai svarbu“, jog visos trys valstybės bendradarbiautų plėtojant didelius infrastruktūros projektus regione.
Šalies vadovas taip pat teigė laukiantis, kada tarp Vilniaus ir Rygos pradės kursuoti keleivinis traukinys. Maršrutą planuojama paleisti gruodžio 27 d.
Kalbėdamas apie sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros tinklais G.Nausėda sakė, kad atsijungusios nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos 2025 m. vasarį, bus „garantuotas ir sustiprintas“ Baltijos šalių saugumas, bus „pašalintos galimos rizikos“.
ELTA primena, kad susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad Lenkija ir Lietuva planuoja susijungti geležinkelio bėgiais ir užbaigti „Rail Baltica“ projektą 2028 m. Pasak jo, projektas bus įgyvendintas ne tik tada, kai Lietuva turės bėgius, bet ir kai Lenkija „prieis su bėgiais“ iki Lietuvos sienos.
Jis taip pat yra teigęs, kad yra numatyta iki 2024 m. pabaigos nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Kauno iki Panevėžio, o iki 2026 m. – iki pat Latvijos sienos.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
