Ilgos ir patogios kelionės Baltijos šalyse: lėktuvu, traukiniu, o gal jau ir elektromobiliu?

Baigiantis 2023-iesiems, kelionių mėgėjus trankiai pasiekė žinia apie startavusį traukinio maršrutą Vilnius–Ryga. Tad šalia galimybės kaimyninės šalies sostinę pasiekti lėktuvu, autobusu ar automobiliu, atsirado dar viena alternatyva. Į kone dvigubai toliau esantį Taliną traukiniai kol kas dar nekursuoja – į Estijos sostinę lietuviai vyksta automobiliais, autobusais arba renkasi skrydį. Tačiau kuris iš keliavimo būdų yra patogiausias, kuris pigiausias, o kuris – greičiausias? Atsakymai nėra tokie akivaizdūs, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kelias Rygos link.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Kelias Rygos link.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Vitoldo Miliaus kelionės akimirka.
Vitoldo Miliaus kelionės akimirka.
Vitoldo Miliaus kelionės akimirka.
Vitoldo Miliaus kelionės akimirka.
Talinas.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Talinas.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Ryga.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Ryga.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Kelias.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Kelias.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Ford Mustang Mach-e.<br>Gamintojo nuotr.
Ford Mustang Mach-e.<br>Gamintojo nuotr.
Ford Kuga įkraunamasis hibridas.
Ford Kuga įkraunamasis hibridas.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 29, 2024, 5:16 PM

Aktualūs maršrutai

Kelionių maršrutai tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Rygos, Ventspilio ir Talino yra vieni svarbiausių tiek Baltijos šalių verslininkams, tiek paprastiems keliautojams. Tad jiems nuolat aktuali galimybė rinktis skirtingus mobilumo būdus. Kiekvienas jų gali būti parankiausias, įvertinus skirtingas aplinkybes: kainą, greitį, lankstumą.

Vos tik startavus traukiniui Vilnius–Ryga, daugybės kelionių automobiliais rekordininkas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius taip pat leidosi į kelią, norėdamas patikrinti, kuris būdas bus greitesnis. Be to, žurnalistas pasirinko ne šiaip paprastą automobilį, o šiuolaikišką iš tinklo įkraunamą hibridinį „Ford Kuga“ visureigį – populiariausią Europoje PHEV modelį jau trejus metus paeiliui.

Traukinys nuo Vilniaus geležinkelio stoties iki Latvijos sostinės nuriedėjo per 4 val. 15 min., o automobiliu, laikantis greičio ribojimų, tam pakako ir 3 val. 37 min. Pakeliui V. Milius dar dešimt minučių skyrė kojoms pamiklinti ir pasimėgauti kava. Jis pripažįsta, kad keliautojų yra įvairių ir jų poreikiai skirsis, tačiau jam patogiausia tokią kelionę įveikti automobiliu.

„Leistis į Rygą dabar galima ir traukiniu, ir lėktuvu, ir autobusu, ir automobiliu. Iš esmės visų variantų trukmė bus panaši, nes, tarkime, skrydis greitas, tačiau oro uoste reikia būti prieš valandą, dar užtruks į jį patekti ir iš jo nuvažiuoti į miestą. Mūsų eksperimentas parodė, kad kiti variantai laiko prasme taip pat arti vienas kito“, – sako patyręs keliautojas.

Anot jo, suprantama, kad dažniausiai skrydis atsieis brangiau nei kelionė traukiniu ar automobiliu. Įkraunamasis hibridinis „Ford Kuga“ per kelionę į Rygą vidutiniškai sunaudojo 6,7 litro degalų 100 km, tad už juos reikėjo susimokėti 28 eurus.

Bilietas iš Vilniaus į Rygą arba atgal antrąja traukinio klase kainuoja 24 eurus, pirmąja – 32. Pigiausia alternatyva – autobusas. Sausio pabaigoje vienas autobuso bilietas atsiėjo apie 16 eurų, o skrydžio kaina siekė nuo 84 eurų. Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį į svarbią detalę.

„Automobilis yra gana geras variantas kelionės trukmės atžvilgiu, jeigu važiuojama, pavyzdžiui, keturiese. Tuomet tai ir pigiausias bei lanksčiausias susisiekimo būdas. Ypač jei kelionės metu reikia aplankyti ne vieną vietą. Tad, vertinant patogumą, mano galva, laimi automobilis, nors ir alternatyvos nėra blogos“, – vertina V.Milius.

Pašnekovo teigimu, kiek kitaip reikėtų vertinti kone dvigubai ilgesnę išvyką iš Vilniaus į Taliną. Pasak V. Miliaus, jis pats ne sykį automobiliu yra važiavęs į susitikimą Estijos sostinėje ir grįžęs tą pačią dieną, tačiau šiuo atveju, taupantiems laiką arba nemėgstantiems taip ilgai vairuoti, patogiau būtų rinktis skrydį.

„Kitas aspektas – lankstumas. Automobiliu galima vykti tada, kada reikia, užtikrinama lankstumo laisvė, galimybė veikti spontaniškai ir ganėtinai greitai. O skrydis, kelionė traukiniu ar autobusu gali būti tik pasiūlytu laiku. Jeigu jis netinka žmogaus tikslui, tarkime, nuvykti reikiamu laiku į renginį, tuomet telieka rinktis tai, kas leis pasiekti tikslą“, – pastebi žurnalistas.

Nuo hibrido iki elektromobilio – tinka visi

Pirmenybę kelionėms automobiliu teikiantiems žmonėms lieka atviras klausimas, koks pavaros tipas nedrums ramybės ilgesnėse išvykose. Štai V.Milius lenktynėms su traukiniu pasirinko iš tinklo įkraunamą hibridinį SUV, tačiau, jo vertinimu, šio tipo pavaros privalumai slypi kitur. Greta 2,5 litro darbinio tūrio benzininio variklio „Ford Kuga“ modelyje sumontuota ir 14,4 kWh talpos baterija, 225 AG išvystančiam hibridui leidžianti daugiau nei 50 km įveikti vien elektros energija.

„Turint tokį automobilį, galima visą savaitę po miestą važinėti naudojant vien elektros energiją, o leidžiantis į tolimesnę kelionę naudoti vidaus degimo variklį. Nors ir kokia būtų kelionė, aš vis dėlto rinkčiausi automobilį su vidaus degimo varikliu, nes mėgstu spontaniškumą ir man automobiliai asocijuojasi būtent su jų teikiama judėjimo laisve“, – paaiškina specialistas.

Jis sutinka, kad dabar kelionė iš Vilniaus į Rygą ar atgal nebesukelia didesnių rūpesčių ir vairuojantiems elektromobilius. Pakeliui galima rasti ne vieną įkrovimo stotelę, o daugybei modernesnių elektrinių transporto priemonių papildyti energijos atsargų gali net neprireikti. Ir tai nėra vien prabangių modelių savybė. Mažiau nei 50 tūkst. eurų kainuojantis kitas „Ford“ SUV modelis, elektra varomas „Mustang Mach-e“, be sustojimo gali nuvažiuoti iki 470 km.

„Kelias Vilnius–Ryga nekels problemų elektromobilių vairuotojams. Dabar užtenka įkrovos taškų, o nemažai elektromobilių jau ir nesustodami šį atstumą nuvažiuoja. Tad, pavyzdžiui, man šis maršrutas jau būtų per paprastas iššūkių paieškai“, – šypsosi daugkartinis rekordininkas.

Kad elektromobiliai tampa vis tinkamesni ilgesnėms kelionėms, signalizuoja ir skaičiai. Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2023-aisiais Europos Sąjungoje registruota daugiau nei 1,538 mln. naujų elektra varomų transporto priemonių, arba 37 proc. daugiau nei metais anksčiau. Elektromobilių rinkos dalis išaugo iki 14,6 proc. ir pranoko tradiciškai kilometrų rijikais vadinamų dyzelinių modelių pardavimą (13,6 proc.).

Daugiausia Europos Sąjungoje vis dar parduodama benzininių automobilių (35,3 proc.), jiems įkandin žengia hibridai (25,8 proc.), iš kurių 17,1 proc. sudaro įprasti hibridai, o 7,7 proc. – iš tinklo įkraunami modeliai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.