Kauno laukia gausybė pokyčių: naujas tunelis ir viadukai – dar ne viskas, ką planuoja

Europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros plane – intriguojanti žinia. Kaune atsiras dar vienas tunelis, kuris bus statomas Palemone.

Kauno geležinkelio tunelis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno geležinkelio tunelis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Naujas viadukas automobiliams Kauno geležinkelio mazge.<br>„Rail Baltica“ nuotr.
Naujas viadukas automobiliams Kauno geležinkelio mazge.<br>„Rail Baltica“ nuotr.
Naujas viadukas automobiliams Kauno geležinkelio mazge.<br>„Rail Baltica“ nuotr.
Naujas viadukas automobiliams Kauno geležinkelio mazge.<br>„Rail Baltica“ nuotr.
Kauno geležinkelio tunelis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno geležinkelio tunelis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Geležinkelio tunelis prasidės Palemono stoties ribose, ties keramikos gamykla.<br>R.Vilkelio nuotr.
Geležinkelio tunelis prasidės Palemono stoties ribose, ties keramikos gamykla.<br>R.Vilkelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 10, 2024, 7:30 AM

Kauno geležinkelio mazgas sujungs geležinkelių kelius, kurie Kauną apjuos iš pietinės ir šiaurinės pusių, apims Kauno geležinkelio stotį ir Kauno intermodalinio terminalo prieigas.

„Artimiausiu metu bus pasirašoma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo Kauno geležinkelio mazge. Tuo pat metu ruošiamasi ir Kauno keleivinės stoties, taip pat atskirų infrastruktūros objektų – automobilių ir geležinkelių viadukų, pervažų – šiame geležinkelio ruože projektavimo veikloms“, – pranešė bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projekto valdymo vadovas Dovydas Palaima.

Pasak jo, pastarųjų infrastruktūros objektų projektavimo darbus planuojama pradėti jau šių metų pavasarį.

Sąraše – įspūdingi objektai

Kauno mazge bus nutiesti europinės vėžės pagrindiniai ir atvykimo bei išvykimo keliai prie esamų Kauno stoties rūmų. 1520 mm pločio vėžės keliai bus perkelti į pietinę stoties pusę.

Siekiant geresnio susisiekimo ir eismo saugumo, įrengiant Kauno geležinkelio mazgą planuojama pastatyti 5 naujus geležinkelio viadukus ir 2 naujus tiltus virš Jiesios upės, rekonstruoti arba išplatinti 5 jau esamus tiltus.

Taip pat numatoma pastatyti geležinkelio tunelį planuojamam dvikeliui Palemono stoties prieigose, o saugiam pėsčiųjų ir automobilių judėjimui įrengti 7 automobilių tunelius, rekonstruoti automobilių viadukus, įrengti pėsčiųjų perėjas.

Įgyvendinant infrastruktūros plėtros plano sprendinius bus įrengtas geležinkelio kelias ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia. Iš viso bus įrengta arba rekonstruota 120,8 kilometro geležinkelio kelių.

Pasirinko geriausią išeitį

„Rail Baltica“ projekto komunikacijos partnerė Gintarė Žalytė-Štarienė paaiškino, kad numatomas geležinkelio tunelis prasidės Palemono stoties ribose, įneriant po žeme ties „Kauno keramikos“ gamykla ir išneriant kitoje geležinkelio kelių pusėje už A1 automobilių magistralės. Toliau, Latvijos link, „Rail Baltica“ geležinkelis bus tiesiamas antžeminiu būdu.

Preliminarus požeminės dalies ilgis yra apie 380 metrų.

„Tunelis reikalingas tam, kad būtų užtikrintas skirtingų geležinkelio linijų lygio susikirtimas, nes kertama geležinkelio linija Vilnius–Kaunas ir kiti geležinkelio keliai. Be tunelio viename lygyje tokio geležinkelio kelių mazgo suplanuoti būtų neįmanoma“, – tikino „Rail Baltica“ projekto atstovė.

Pasak jos, statybos eiga bus suplanuota rengiant techninius projektus. Susisiekimo ministerijai pavesta ne vėliau kaip iki 2029-ųjų rugpjūčio 17 dienos įgyvendinti specialiojo plano sprendinius.

Ar šis objektas gali būti toks pats garsus kaip senasis Kauno geležinkelio tunelis?

„Ne, Kauno geležinkelio tunelis šios pozicijos neužleis. Naujasis geležinkelio tunelis savo parametrais, gyliu ir ilgiu nusileidžia Kauno geležinkelio tuneliui“, – įsitikinusi G.Žalytė-Štarienė.

Nesunaikino net sprogmenys

Vienu iš miesto simbolių laikomas senasis Kauno geležinkelio tunelis, kuris yra įtrauktas į mūsų šalies Kultūros vertybių paveldo sąrašą, pastatytas tarp 1859 ir 1861 metų. Šiuo metu jis yra ne tik vienas seniausių veikiančių tokių statinių Europoje, bet ir vienintelis iki šiol veikiantis Baltijos šalyse.

Po Aukštųjų Šančių kalva iškastas tunelis išskirtinis dar ir tuo, kad jame įrengta natūrali ventiliacija, kai paprastai įrengiamos dirbtinės. Dėl esamo nuolydžio susidarantis skersvėjis išpūsdavo arba ištraukdavo traukinio dūmus.

Tunelio statybai buvo pasamdyta bendrovė „Ernest Gouin et Cie“ iš Paryžiaus (Prancūzija). Šachtas ir galerijas iškasė vokiečių ir prancūzų šachtininkai – juos samdyti buvo pigiau negu patirties neturinčius vietos darbininkus. Nors matavimams naudotos labai paprastos priemonės – liniuotės ir virvės, tunelis buvo pastatytas labai tiksliai.

1944 metais atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelį susprogdino panaudodama net septynis vagonus sprogmenų. Kadangi tunelis buvo strategiškai svarbus, sovietų armija jį atstatė.

2009 metais rekonstruotame ir visiškai modernizuotame tunelyje po dešimtmečio buvo įrengta sugretinta europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio linija. Dėl šių darbų traukinių eismas tuneliu kurį laiką buvo sustabdytas.

Nors tunelis skaičiuoja daugiau kaip pusantro amžiaus, jame įdiegtos šiuolaikinės technologijos: elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, kontaktinių tinklų sistema.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.