Seimo konservatoriai: „Rail Baltica“ turi būti finansuojama iš kariniam mobilumui skirtų projektų sąrašo

Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos (ES), bet ir kariniam mobilumui skirtų lėšų.

Seimo konservatoriai: „Rail Baltica“ turi būti finansuojama iš kariniam mobilumui skirtų projektų sąrašo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimo konservatoriai: „Rail Baltica“ turi būti finansuojama iš kariniam mobilumui skirtų projektų sąrašo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimo konservatoriai: „Rail Baltica“ turi būti finansuojama iš kariniam mobilumui skirtų projektų sąrašo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimo konservatoriai: „Rail Baltica“ turi būti finansuojama iš kariniam mobilumui skirtų projektų sąrašo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 10, 2024, 2:02 PM

„Šiuo metu jis yra finansuojamas ir kaip komercinis projektas, tačiau vykstant karui Ukrainoje ir Lietuvai tapus pafrontės zona reikia galvoti ir apie finansavimą iš karinio mobilumo paketų“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė K.Starkevičius.

Seimo narys patvirtino, kad dėl „Rail Baltica“ pripažinimo karinio mobilumo projektu jis kreipėsi į Vyriausybę ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį. Jo teigimu, toks žingsnis padėtų išvengti tolimesnių terminų atidėjimų ir užtikrintų papildomą finansavimą „Rail Baltica“ projektui.

„Lietuva dar 2021 metais tikino, kad savo „Rail Baltica“ dalį baigs iki 2026 metų galo. Terminai vėl atidėti (...) ir dar jau kalbama apie 2030 metus, o pilnavertis užtikrinimas būtų baigtas tik 2031 metais“, – teigė K.Starkevičius.

Parlamentaras A.Kupčinskas palygino „Rail Baltica“ projektą su „Via Baltica“, kuris jau yra finansuojamas iš kariniam mobilumui skirtų lėšų. Anot jo, 2025-ais metais pabaigus „Via Baltica“ projektą, papildomos lėšos galėtų būti skiriamos „Rail Baltica“ darbams.

„Kitais metais, kai bus atverta 2+2 linija „Via Balticos“, sujungimas su Lenkija 2025 metų balandžio mėnesį, dalis lėšų tikrai galėtų būti skiriama ir „Rail Balticai“, – pabrėžė konservatorius.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.