Nuo metų pradžios padidėjusius akcizus degalams vairuotojai iškart pajuto pamatę skaičius degalinių švieslentėse. Litras dyzelino pabrango apie 20 centų, benzino – šiek tiek mažiau.
Pokyčiai itin skausmingai kirto vežėjams, kuriems išlaidos dyzelinui sudaro itin didelę veiklos sąnaudų dalį.
Vilniaus valdžia jau paruošė nemalonią staigmeną viešojo transporto naudotojams – nuo liepos 1-osios ketina didinti paslaugų kainas. Kai kuriose pozicijose tarifai išaugs beveik du kartus.
Projekte numatyta, kad valandą galiojantis bilietas brangs nuo 0,9 iki 1,75 euro, paros – nuo 5 iki 7,5 euro, mėnesio – nuo 29 iki 45 eurų.
Tokių pokyčių suerzinti vilniečiai tariasi net rengti protesto akcijas ir neabejoja, kad padidinus tarifus perniek nueis visas darbas, susijęs su noru persodinti žmones iš asmeninių automobilių į viešąjį transportą.
– Sostinės valdžia prabilo apie būtinybę didinti miesto viešojo transporto bilietų kainas. Kokia tikimybė, kad kainų didinimo šiais metais neišvengs ir Kaunas? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo vicemero A.Palionio.
– Nors akcizas kurui pakilo, sunku spėlioti, kokios laikysis degalų kainos.
Pasigirdo spėlionių, kad didmeninė naftos kaina kris ir padidėjusio akcizo pernelyg nepajusime.
Reikia palaukti, gerai viską suskaičiuoti ir įvertinti situaciją.
Šiuo metu nėra planų branginti bilietų, todėl negalima pasakyti, kada ir kiek jie gali brangti.
– Didinant viešojo transporto bilietų kainas gerokai sumažėtų paskata gyventojams asmeninius automobilius dažniau palikti namuose. Sutinkate?
– Automobilio išlaikymo sąnaudos taip pat nemažėja. Brangsta ir degalai automobiliams, draudimas, tenka mokėti už automobilio stovėjimą.
– Kokie veiksniai turi didžiausią įtaką svarstant kainų pokyčius – degalų kainos, darbuotojų atlyginimai, investicijos transporto plėtrai?
– Pagrindinės dvi dedamosios yra išlaidos degalams ir darbo užmokesčio fondas.
Atlyginimai bendrovės „Kauno autobusai“ vairuotojams didėja kasmet.
Pastarąjį kartą bilietai brango 2018 metų lapkritį.
Viešasis transportas nėra pelninga paslauga, už kurią vienaip ar kitaip sumoka gyventojai – pirkdami bilietą arba per miesto biudžeto subsidijas.
Viešasis transportas turi būti patrauklus naudoti, todėl norime išlaikyti balansą tarp bilietų kainų, gaunamų kompensacijų už lengvatinius bilietus ir miesto subsidijų.
– Kaip pastaraisiais metais atrodė bendrovės „Kauno autobusai“ finansiniai rezultatai?
– Metų finansiniai rezultatai bus teigiami, tačiau reikia neužmiršti, kad subsidijos ir kompensacijos sudaro didelę dalį bendrovės „Kauno autobusai“ pajamų.
Parduoti bilietai sudaro tik trečdalį pajamų, o likusi dalis – subsidijos ir kompensacijos. Šios dvi dalys yra labai panašaus dydžio.
Viešojo transporto įmonė negali dirbti pelningai be finansinės paramos, o jeigu dirbtų pelningai, paslauga būtų beprotiškai brangi.
Dabar mėnesinis bilietas kainuoja 28 eurus ir galima važinėti neribotai.
– Kokias miesto transporto priemones naudoti ekonomiškai naudingiausia?
– Vertinant tik kaštus – pigiausia naudoti mikroautobusus, kurie ir kainuoja mažiausiai, ir degalų naudoja mažiausiai, tačiau svarbu įvertinti pervežamų keleivių skaičių.
Dėl šios priežasties kai kuriuose maršrutuose transporto priemonės keičiamos.
Kai būna didžiausias keleivių srautas važiuoja prailginti autobusai, savaitgaliais tuo pačiu maršrutu – mikroautobusai.
– Ar keleiviai šiais metais galėtų tikėtis naujovių, kurios Kauno viešąjį transportą padarytų dar patrauklesnį?
– Nors mūsų mieste veikianti mobilioji programėlė „Žiogas“ yra turbūt inovatyviausias sprendimas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, iš kitų vietovių atvykę žmonės naudoja ir kitus atsiskaitymo būdus.
Dėl šios priežasties šiemet Kauno autobusuose ir troleibusuose atsiras galimybė už bilietus sumokėti banko kortele – ji labiau skirta jaunesniajai kartai.
Galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais išliks.
– Transporto ekspertai atliko studiją ir neseniai paskelbė, kad Kaunui būtų naudingiausia imtis tramvajaus projekto. Ko reikia, kad ši idėja pavirstų tikrove?
– Tramvajų Kaune turėsime, kai jo įrengimą bus galima finansuoti ES arba valstybės lėšomis, kaip daroma visoje Europoje.
O parama tokiems projektams įgyvendinti svyruoja nuo 60 iki 100 procentų. Sunku įsivaizduoti, kad miestas tai padarytų tik savo lėšomis.
Jeigu visoje Europoje taikomas būtent toks modelis, logiška būtų jo ir laikytis.
– Ar tai reiškia, kad apie 200 tūkst. eurų Kauno savivaldybei kainavusi studija liks tik gražių planų rinkiniu?
– Tramvajaus perspektyva yra tik viena studijos dalių, nes ekspertų buvo prašyta įvertinti, kokios rūšies transportas ateityje geriausiai tiktų vežti keleivius Kaune. Vienas siūlymų – tramvajaus linija.
O pagrindinė studijos dalis yra gyventojų judumo matricos sukūrimas – išsiaiškinti, kur ir kaip juda Kauno gyventojai.
Jos pagrindu transporto specialistai modeliuoja, kaip galima keisti, tobulinti esamus maršrutus, jų intensyvumą.
Mūsų lūkestis būtų, kad, kalbant apie būsimų ES programų lėšas, atsirastų parama įrengti tokią transporto priemonę.
Miestų projektai planuojami dešimtmečius į priekį.
Dabar turime pasiūlymą dėl tramvajaus, o tuomet bus kiti žingsniai – ar įmanoma užsitikrinti finansavimą ir koks bus jo dydis.