Latvijos susisiekimo ministras Kaspars Briškens patikslino, kad pagal ministerijos poziciją pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas keleiviams, nes krovininę laivybą galima vykdyti ir iš Ventspilio bei Liepojos uostų.
„Manau, Rygai svarbu pritraukti turistų, kurie prisidėtų prie ekonomikos“, – sakė K. Briškens.
Ministerijos atstovai susitiko su keliais operatoriais ir aptarė galimybę atnaujinti keltų maršrutą tarp Rygos ir Stokholmo, o galbūt pradėti kursuoti ir į Helsinkį. Šių diskusijų metu paaiškėjo, kad keltai būtų grąžinti, jei tai atrodytų ekonomiškai tikslinga.
Po „Covid-19“ pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeitė tiek rinkos situacija, tiek žmonių keliavimo įpročiai. Planuojant atnaujinti keltus, parama būtų laikina (tęstųsi dvejus ar trejus metus) ir apimtų subsidijas aplinkosauginiams patobulinimams ir įvairiems tarifams. Taip pat reikėtų nuspręsti, ar keltų paslaugos būtų skirtos keleiviams, ar kroviniams gabenti.
Prašant valstybės paramos, sprendimas turėtų būti derinamas su Europos Komisija. Susisiekimo ministerijos teigimu, teisinių ginčų nekils, tačiau patvirtinimo procesas užtruks, o keltų paslaugos bus atnaujintos ne anksčiau kaip 2026 m.