Šiemet įdiegiamo vandens keleivinio transporto maršruto Žirmūnai–Žvėrynas pontoninės prieplaukos jau gaminamos, jų įrengimo darbai bus pradėti gegužę.
Prieš tai Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) atliko planuojamų prieplaukų vietų analizę, išmatavo upės gylį ir sužymėjo jį žemėlapiuose.
Nauja transporto rūšis miesto biudžetui atsieis 2,8 mln. eurų, dar 29 tūkst. eurų teks pakloti už VVKD specialistų darbą.
Įvertins patys kapitonai
VVKD atstovė Justina Juozaponė sakė, kad specialistų surinkti duomenys jau perduoti savivaldybei.
Navigacijos sezono metu VVKD užtikrins laivakelio ženklinimą ir jo priežiūrą, taip pat reguliariai teiks informaciją apie laivybos sąlygas. Navigacijos sezonu vandens keliuose turi būti užtikrinamas nustatytas garantinis gylis. Neries upėje šis garantinis gylis yra 0,75 metro. Toks jis privalo būti ir sausąjį metų laikotarpį.
„Šis gylis yra viešai skelbiamas, todėl pramoginės ir keleivinės laivybos kapitonai turi įvertinti, ar jų laivams jis yra tinkamas“, – aiškino VVKD atstovė.
Upės gilinti nenumatyta
Anksčiau buvo pasigirdę svarstymų, kad prieš pradedant keleivinio transporto laivybą kai kuriose vietose upę reikėtų pagilinti ar bent išvalyti.
J.Juozaponė paaiškino, kad Neries upėje bet kokie darbai traktuotini kaip gilinimas: „Tokiais atvejais reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, parengti reikiamą dokumentaciją ir, jei būtų nuspręsta, kad pilnas vertinimas nėra būtinas, rengti gilinimo darbų projektą. Šie klausimai priklauso savivaldybės kompetencijai.“
VVKD užtikrina, kad jokie darbai upėje nebus pradėti be visų reikalingų leidimų iš atitinkamų institucijų. Gilinimo darbai šiuo metu nėra numatyti.
Taps ne tiktai pramoga?
Planuojama, kad elektra varomi laivai iš Žirmūnų iki Žvėryno plauks apie 45 minutes.
Į miesto transporto sistemą laivai bus integruoti trimis etapais. Šįmet įrengus susisiekimo jungtį Žirmūnai–Žvėrynas su 6 prieplaukomis-stotelėmis, antruoju etapu jų tinklas šioje jungtyje bus plečiamas, įrengiant dar 6, trečiuoju etapu bus kuriama jungtis Žvėrynas–Vingio parkas, įrengiant papildomas 2 stoteles.
VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas įsitikinęs, kad keleivinis transportas Nerimi ne tik pagerins susisiekimą, bet ir praturtins miesto gyventojų kasdienybę naujomis galimybėmis.
Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vandens transporto integracija į viešojo transporto sistemą jau yra pasiteisinusi kituose Europos miestuose – Stokholme, Osle, Kopenhagoje, Berlyne ir Londone. Elektrinis vandens transportas daugelyje Europos miestų pradėtas eksploatuoti tik prieš 2–4 metus.