Jungtinės Karalystės savaitraštyje „The Economist“ publikuotame žurnalo „Nature Cities“ tyrime, atliktame 2024 m., remtasi vadinamąja 15 minučių miesto koncepcija – tirta, kiek vidutiniškai laiko miesto gyventojams užtrunka pasiekti reikalingiausias paslaugų vietas – parduotuves, mokyklas, ligonines ir žaliąsias erdves.
Iš viso ištirta daugiau negu 10 tūkst. pasaulio miestų, kuriuose gyvena per pusę milijono gyventojų.
Rezultatai parodė, kad būtent Europos miestai yra labiausiai pritaikyti vaikščiojimui, o pirmąją vietą užėmė antras pagal dydį Italijos miestas Milanas, kuriame gyventojai reikalingiausias paslaugų vietas pėsčiomis gali pasiekti vidutiniškai per kiek daugiau nei 6 minutes.
Teks dar labiau paploninti pinigines: nuo liepos brangsta transporto priemonių techninė apžiūra
50-ąją vietą užėmusiame Tokijuje gyventojai pagrindines paslaugas gali pasiekti vidutiniškai per kiek daugiau nei 12 minučių.
Prie 50 geriausiai vaikščiojimui pritaikytų miestų priskiriami ir tokie didmiesčiai kaip Viena, Berlynas, Londonas ir Barselona.
Vis dėlto vienintelis į šį sąrašą galėjęs pakliūti didžiausias Lietuvos miestas Vilnius į geriausiųjų 50-uką nepatenka.
Ekspertai aiškina, kad to priežastys palyginti paprastos, – miesto planas nėra pritaikytas pėstiesiems, o vilniečiai dažniau yra įpratę naudotis asmeniniais automobiliais.
Susiję straipsniai
Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė teigia, kad 15 minučių miesto idėja yra ilgo ir planingo rezultato dalis, o nuo tada, kai Lietuvoje buvo atgauta nepriklausomybė, sostinės planavimas buvo palyginti chaotiškas.
„Dabar po 35 metų mes turime pasekmę, kad Vilnius yra labai pasklidęs į pakraščius. Nemažai gyventojų gyvena miesto rajono dalyje, o dirba miesto centre. Ir visa tai yra mūsų planavimo pasekmė“, – paaiškino Vilniaus miesto vyriausioji architektė.
Miegamuosiuose rajonuose gyvena apie 60 proc. visų vilniečių. Būtent tai, anot architekto-urbanisto Donato Baltrušaičio, ir yra pagrindinės priežastys, kodėl Vilnius nepateko tarp 50-ies labiausiai vaikščioti pritaikytų miestų.
„Beje, tikriausiai buvo imtos visos Vilniaus miesto juridinės ribos, ten, kur prasideda tokie rajonai, pavyzdžiui, kaip Balsiai, vadinamieji priemiesčiai, tai jie irgi neišlaiko tos 15 minučių koncepcijos“, – aiškino architektas-urbanistas.
D.Baltrušaitis ir L.Kairienė taip pat pažymi, kad vieninteliai 15 minučių miesto idėją atitinkantys sostinės rajonai yra Naujamiestis ir Senamiestis.
„Vilkpėdės rajonas yra transformacijos procese ir turi galimybę įgyvendinti 15 minučių miesto principus.
Yra keletas kitų vietų, pavyzdžiui, Paupys – jis naujai suplanuotas ir atitinka tuos principus“, – sakė D.Baltrušaitis.
Vis dėlto architektas-urbanistas akcentuoja, kad sostinės gyventojai kultūriškai yra labai priklausomi nuo automobilio ir kartais nenori ar neturi galimybės keisti nusistovėjusių gyvenimo įpročių. („Sostinė“)