Tokius ir panašius klausimus rugsėjo 3–4 d. Vilniuje vyksiančioje „Tarptautinėje Baltijos šalių kelių konferencijoje“ aptars švedų ekonomistas, pasaulinių bestselerių autorius dr. Kjell Anders Nordström savo pristatyme „Pasaulis 2.0: verslo vaidmuo naujojoje eroje“.
„Į Lietuvą atvykstu vedamas smalsumo. Kiekvieną kartą, kai lankausi čia, sulaukiu daugybės įdomių ir intriguojančių klausimų, diskusijų, o taip pat matau, kaip inovatyviai Lietuvoje dirba žmonės. Čia labai moderni aplinka“, – apie artėjantį renginį kalbėjo ekonomistas.
Pasaulis 1.0. Kas tai?
Nors diskusijoje minimas „Pasaulis 2.0“, kyla klausimas – o kas yra „Pasaulis 1.0“?
Dr. Nordström mano, kad pirmuoju pasauliu būtų galima laikyti tai, kaip jis atrodė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki 2014-ųjų metų Krymo okupacijos.
„Iš esmės po Antrojo pasaulinio karo beveik kasmet pasaulis darėsi vis atviresnis. Praėjusio amžiaus 80-ųjų pabaigoje, 90-ųjų pradžioje mes tai vadinome globalizacija. Itin didelis šuolis įvyko po Sovietų Sąjungos griūties, dar vėliau, kai Vakarų šalims duris atvėrė Kinija“, – kalbėjo ekspertas.
Visgi situacija, pašnekovo teigimu, keičiasi.
„Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje įvyko daugybė sukrėtimų: Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, pandemija, karas Ukrainoje – visi šie dalykai stipriai pakeitė ir iki šiol keičia nusistovėjusią tvarką. Kai kurios šalys globalizaciją vadina „vesternizacija“ ir joms ši tvarka netinka, jos priešinasi“, – kalbėjo ekonomistas.
Kaip atrodys pasaulis 2.0?
Pasak jo, labai realu, jog ateityje pasaulis gali skilti į keletą mažesnių „pasaulių“, kuriuos vienys bendri moraliniai įsitikinimai, švietimo sistema, požiūris į technologijas ir jų vystymąsi, panašus demokratijos principų, žmonių teisių supratimas.
Susiję straipsniai
„Manau, kad ateityje vietoje vieno didelio pasaulio matysime tris, keturis, penkis, šešis, o gal net ir septynis mažesnius „pasaulius“, kurie bus gana ryškiai atsiskyrę vienas nuo kito“, – pridūrė pašnekovas.
Dr. Nordström svarstė, kad vieną iš tokių „pasaulių“ galėtų sudaryti Kinija ir jai prijaučiančios šalys. Kitu „pasauliu“, ekonomisto teigimu, gali būti Rusija, kuri vis labiau užsidarys ir ateityje gali atsiriboti nuo savo ganėtinai artimo partnerio – Kinijos. JAV taip pat taps atskiru „pasauliu“ ir nors daugelis mano, kad D. Trumpas yra pagrindinė to priežastis, iš tiesų tarp amerikiečių jau seniai vyrauja nuostata, kad reikia veikti savaip ir kurti savitą – „amerikietišką“ – tvarką.
„Niekas nežino, kiek tiksliai tokių „pasaulių“ gali atsirasti ateityje“, – apibendrino ekonomistas.
Tokia nauja tvarka pakeis ne tik pasaulio išsidėstymą, tačiau paveiks ir daugelį ekonominių, politinių ir kitų sričių.
„Pirmiausia, manau, kad mūsų pasaulio dalies bendrovės – švedų, lietuvių, vokiečių, danų – kurs daugiau verslo ryšių su šalia esančiomis valstybėmis, tai yra su tomis, kurios puoselėja panašias vertybes.
„Pavyzdžiui, švedų bendrovė „IKEA“ – iki Rusijos invazijos į Ukrainą, ši įmonė Rusijoje buvo įdarbinusi 25 tūkst. žmonių. Šiuo metu ten nieko nebėra. Tačiau „IKEA“ ir toliau plečiasi Šveicarijoje, Austrijoje, kitose šalyse, su kuriomis sutaria Švedija“, – aiškino dr. Nordström.
Pasak pašnekovo, pasaulis taps kiek labiau ribotas ir mums.
„Tam tikrų valstybių mes paprasčiausiai nebelaikysime mums lengvai pasiekiamomis. Globalizacija buvo praeities vizija, o ši nauja struktūra yra ateities vizija, kurią mes priimsime kaip savaime suprantamą dalyką. Nesirinksime savo vaikų studijoms Maskvos ar Pekino universitetų, ieškosime galimybių kitose Europos valstybėse, galbūt Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ar Kanadoje. Šios šalys ateityje taip pat, tikėtina, suformuos atskirą „pasaulį“, – pridūrė ekonomistas.
Kaip keisis verslas?
Pokyčiai neaplenks ir verslo – dr. Nordström manymu, jau dabar ryškėja naujas modelis, kuris netrukus nukonkuruos kitus, mums įprastus veikimo principus.
„Tai matome jau dabar – mokame už tai, ką naudojame. Puikus pavyzdys yra „Spotify“, „Apple“ ir kitos platformos – nusiperki konkrečią paslaugą ir už ją susimoki. Pavyzdžiui, už nedidelę kainą perki filmą iš „Apple TV“ peržiūrą ir gauni mokėjimo kvitą į savo elektroninį paštą. Tikėtina, kad to paties filmo nežiūrėsi kasdien, visą likusį gyvenimą, tik tam tikrą laiką“, – kalbėjo pašnekovas.
Dr. Nordström aiškino, jog tokia savotiška nuomos forma taps prieinama daugelyje sričių, o į prekes pradėsime žiūrėti kaip į paslaugas.
Nors dabar tai gali skambėti keistai, visgi tokia atsiskaitymo forma vartotojams – labai patraukli, mat daugelį daiktų, kuriuos mes nusiperkame, naudojame sąlyginai trumpą laiką, tad ateityje išsinuomoti prekę gali būti finansiškai naudingiau nei ją nusipirkti.
Kaip pavyzdį jis pateikė automobilį – nusipirkę šią ganėtinai brangią prekę, didžioji dalis žmonių jį naudoja tik norėdami nuvykti iš taško A į tašką B, tačiau likusią laiko dalį jis stovi neeksploatuojamas.
„Pavyzdžiui, Stokholme jau šiandien yra bendrovių, kurios nuomoja akinius. Tai reiškia, kad žmogus nuolatos moka nedidelį mokestį, tačiau po pusmečio gali laisvai pasikeisti akinių rėmelius ar įsigyti kitą pageidaujamą modelį. Taip pat yra ir su automobiliais – juk jau nieko nestebina, kad dalis žmonių nusprendžia nepirkti automobilio, o kai yra poreikis, jį tiesiog išsinuomoja. Automobilis tampa nebe preke, o paslauga. Manau, ateityje tai taps dar labiau įprasta“, – pridūrė dr. Nordström.
Kaip visa tai pritaikysime ir kitose srityse, pašnekovo teigimu, priklausys tik nuo mūsų fantazijos.
„Net rūbais prekiaujančios bendrovės, pavyzdžiui, „H&M“, pirkėjams suteikia galimybę grąžinti jau sunešiotą tekstilę ir atgauti dalį išleistos sumos, kurią klientas gali investuoti į naujus pirkinius. Kuo toliau, tuo dažniau tokį verslo modelį sutiksime asmeniniame bei profesiniame gyvenime – nuolat tobulėjančios technologijos, skirtingi poreikiai jau dabar leidžia suprasti, kiek iš tikrųjų žmonės naudoja tam tikrus daiktus, ir suteikia galimybę mokėti tik už konkrečią vartojimo trukmę. Gali būti, kad ateityje ofiso įranga bus ne perkama, o nuomojama – pavyzdžiui, mokant tik už laiką, kai kėdė realiai naudojama, o ne ją įsigyjant „, – kalbėjo ekonomistas.
Kaip keisis žmonių požiūris ir įpročiai?
Dr. Nordström nuomone, keisis ne tik verslo modeliai, bet ir žmonių elgesys.
„Technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, konkuruoja su žmonėmis, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, buhalteriais. Ateityje daliai žmonių gali tekti mokytis prisitaikyti prie naujų sąlygų ir įgyti naujų įgūdžių bei keisti įpročius. Taip buvo ir pramonės revoliucijos metu, kai žmonių darbą pakeitė mechanizuotos mašinos“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pridūrė – kaip ir tada, taip ir ateityje dalį darbuotojų gali pakeisti dirbtinis intelektas bei naujos technologijos.
Visgi jis įžvelgė ir teigiamų dalykų.
„Pavyzdžiui, medicinos srityje technologijos galės greitai apdoroti ir peržvelgti duomenis apie paciento sveikatą, tačiau jos nesugebės perteikti šios informacijos žmogiškai, empatiškai. Ši užduotis vis tiek liks gydytojui, nes jokia technologija negali to padaryti geriau nei žmogus“, – pavyzdį pateikė ekonomistas.
Jis pridūrė, jog iš esmės žmonių darbas taps daug našesnis.
„Technologijos padarys tai, ką jos moka geriausiai, žmonės padarys tai, ką jie moka geriausiai. Galima sakyti, tai sukurs geresnį gyvenimą mums visiems“, – teigė pasaulinių bestselerių autorius.
Ekspertas pažymėjo, kad siekiant išlikti konkurencingiems darbo ar verslo rinkoje, tiek darbuotojai, tiek vadovai turės vis aktyviau taikyti minkštuosius įgūdžius – gebėjimus, kurie ilgą laiką buvo nuvertinami arba laikyti mažiau svarbiais.
„Iš dalies tapsime tarsi aktoriai – teks argumentuoti ir daug kalbėti: kodėl siūlai būtent tokį, būtent taip veikiantį daiktą, kodėl verta dirbti su tavimi“, – apibendrino dr. Nordström.
Išsamesnes įžvalgas apie ateities verslą ir mus supantį pasaulį, kelių ir transporto infrastruktūros pokyčius, tvarumo puoselėjimą šioje srityje, inovacijas bus galima išgirsti jau rugsėjo 3–4 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Baltijos šalių kelių konferencijoje ir parodoje „Road to the future“ Vilniuje, „Litexpo“. Daugiau informacijos apie renginį www.ibrc2025.com.