Nors dar anksti spręsti apie permainų įtaką, savivaldybei nuo liepos 1-osios padidinus automobilių stovėjimo rinkliavą pastebima, kad į brangiausią mėlynąją zoną patenkančiose gatvėse atsiranda daugiau tuščių vietų.

„Toks įspūdis, kad miesto valdžia žingsnis po žingsnio pasieks savo tikslą – numarins kavines ir restoranus Senamiestyje“, – atsiduso prašęs neminėti pavardės vienos užeigos Didžiojoje gatvėje vadybininkas.

Nuo liepos 1-osios automobilių statymo apmokestinimas pakeistas esą dėl perpildytų stovėjimo vietų, nes daug kur užimtumas viršija net 85 proc.

Pašnekovo žodžiais, vietų trūko dėl to, kad jos užimtos vietos gyventojų ir dalijimosi paslaugų automobilių.

[[ge:lrytas:lrytas:37928198]][[ge:lrytas:lrytas:36680899]][[ge:lrytas:lrytas:36221517]]

Sumažėjo klientų skaičius

Dabar, kai mėlynojoje zonoje pirmoji valanda kainuoja nebe 2,5, o 3,5 euro, mažėja į Senamiestį automobiliais atvykstančių papietauti ar pavakarieniauti vilniečių automobilių. O gyventojų mašinos ir toliau lieka.

„Netrukus iš savivaldybės išgirsime: kaip gerai, kad padidinome rinkliavą ir ieškant vietos automobiliui nebereikia sukti ratų po Senamiestį. Bet iš tikrųjų kas keičiasi? Savivaldybė praranda pajamas, nes vis mažiau žmonių stato automobilius, o mes savo ruožtu netenkame klientų“, – vardijo restorano vadybininkas.

Iš tiesų – pirmadienį, per pietų metą, Vilniaus gatvėje, prie Šv.Kotrynos bažnyčios, buvo kelios neužimtos vietos.

[[ge:lrytas:lrytas:38718415]]

Vokiečių gatvės rekonstruojamoje atkarpoje automobilius statyti draudžiama. Anksčiau toje vietoje jų būdavo pristatyta tirštai.

Tačiau toliau, kur automobilių vietos tebėra, bent penkios jų laisvos vienoje Vokiečių gatvės pusėje. Kitoje pusėje – dar trys neužimtos vietos.

Be to, stovi septyni „Bolt Drive“ ir penki „Spark“ dalijimosi paslaugų automobiliai, daugybė elektrinių automobilių, kuriems taikomos lengvatos.

Stebi jau ne pirmą kartą

Tačiau tai dar ne viskas. Vokiečių gatvėje gyvenanti Irma tvirtino, kad dauguma stovinčių automobilių yra gyventojų, ji juos jau pažįsta: „Įsiminti nesunku, nes stovi čia ir dieną, ir naktį.“

Prieš keletą metų, kai rinkliava taip pat buvo padidinta, Irma panašų vaizdą stebėjo Subačiaus gatvėje.

Tada atvykėlių automobilių taip pat sumažėjo, o liko beveik vien vietos gyventojų transporto priemonės.

Stengiasi sustoti trumpam

Per valandą stebėjimo Vokiečių gatvėje pasitaikė bent trys automobiliai, kurie buvo trumpam sustoję ir įjungę avarinius žibintus. Savaime suprantama, jų vairuotojai už stovėjimą nemokėjo.

„Šiandien tokia proga, kad žūtbūt reikėjo trumpam į Vokiečių gatvę užsukti. O šiaip automobiliu mažiau važinėju“, – tikino Dominykas. Viena priežasčių – brangus stovėjimas.

[[ge:lrytas:lrytas:38718410]]

Kitas vairuotojas taip pat prisipažino, kad stengiasi vengti Vokiečių gatvės. Už kelių minučių stovėjimą jis taip pat nemokėjo, nes liko automobilyje.

Atvyksta kartą per mėnesį

Donatas į Vokiečių gatvę taip pat užsuko tik pusvalandžiui, nes iš Lietuvos pašto teko pasiimti siuntinį.

„Nebrangu, nes labai retai atvažiuoju. Jei užsukčiau dažniau, būtų brangu. Bet dabar į Vokiečių gatvę atvažiuosiu tik rugpjūčio mėnesį“, – šypsojosi vilnietis. Jo žodžiais, kartą per mėnesį sumokėti po 3,5 euro už valandą stovėjimo nėra daug.

Savaitgaliais važiuodamas į centrą Donatas nuosavą automobilį palieka namuose ir naudojasi „Bolt Drive“ paslaugomis: „Taip pigiau, be to, nereikia ieškoti vietos mašinai.“

Vis dėlto palyginęs automobilių stovėjimo rinkliavas Ispanijos miestuose ir Vilniuje Donatas sakė, kad Lietuvos sostinėje dar pigu.

Per savaitę – 30 eurų

O štai vilnietė Eglė portalui Lrytas liejo apmaudą dėl pabranginto automobilių parkavimo.

„Esu Vilniaus rajono gyventoja, dirbu Vilniaus centre. Mūsų įmonė visiems darbuotojams negali pasiūlyti automobilio stovėjimo vietos, tad jį tenka statyti mieste.

Iki šiol mašiną statydavau kiek toliau nuo darbo ir kasdien atvykusi mokėjau, tačiau dabar situacija pasidarė gana kebli. Parkavimui pabrangus, tenka mokėti dar daugiau. Per dieną tam išleidžiu apie 6 eurus.

Sakysite: „Kodėl nevažiuoja viešuoju transportu?“ Todėl, kad į darbą tektų vykti 1,5 val. ir tai – tik į vieną pusę, tad skirti 3 val. per dieną tam negaliu“, – apgailestavo vilnietė.

Ji teigė suprantanti norą visus skatinti vykti viešuoju transportu, bet tam turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos: maršrutų dažnumas, persėdimai, o ir kainos nuo liepos išaugo.

Pasak jos, yra atvejų, kai žmogus iš Šeškinės į centrą tikrai gali atvykti viešuoju transportu, tačiau žmogui iš Vilniaus rajono tai nėra pritaikyta.

„Centro pakraščiuose turėtų būti įrengtos specialios aikštelės, kad ir mokamos, kurias galėtum išsipirkti mėnesiui.

Tada visi atvykę automobilius galėtų palikti ten, o į darbus paskui keliauti pėsčiomis arba dviračiais, paspirtukais.

Bet vietoj to mes iki dangaus branginame parkavimą, kai Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai patys automobilius stato nemokamose požeminėse aikštelėse“, – piktinosi Eglė.

Spręs vasarai pasibaigus

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų patirties vadovė Vaiva Bingelė sakė, kad kol kas dar per anksti vertinti pokyčių rezultatus – nuo jų įgyvendinimo praėjo nedaug laiko.

[[ge:lrytas:lrytas:38718413]]

„Vasaros laikotarpis, kai dalis gyventojų atostogauja, taip pat gali iškreipti įprastus judumo srautus, todėl duomenys šiuo metu dar nėra pakankami tikslioms išvadoms ar tendencijoms nustatyti“, – aiškino ji.

„Susisiekimo paslaugos“ pokyčius vertins po stabilesnio ir reprezentatyvesnio laikotarpio.

Nuolaidos elektromobiliams

Savivaldybės taryba sprendimą didinti rinkliavą priėmė dėl nuolat perpildytų stovėjimo vietų.

Iki savivaldybės tarybos priimto sprendimo žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo persvarstyti ir keisti 19 metų, o mėlynosios ir raudonosios – 7 metus.

Naujieji įkainiai ir jų galiojimo laikas pagal zonas, įsigalioję nuo liepos 1 d., mėlynoje zonoje yra 3,5 euro už pirmąją stovėjimo valandą ir 4 eurai nuo antrosios stovėjimo valandos. Ši zona apmokestinta visą parą.

Raudonojoje zonoje – 2,5 euro už valandą, apmokestinama pirmadieniais–šeštadienis nuo 8 iki 22 val.

Savivaldybė tikino, kad net ir po rinkliavos kainų pokyčio Vilniuje išlieka mažiausi parkavimo įkainiai, lyginant su kitomis Baltijos šalių sostinėmis. Be to, tarybos sprendimu buvo sumažinta brangiausia mėlynoji zona ir padidinta raudonoji.

Pokyčiai orientuoti į tai, kad Senamiestyje ir jo prieigose būtų lengviau rasti laisvą vietą trumpesniam stovėjimui, o ilgalaikis parkavimas būtų perkeliamas į mažesnio intensyvumo zonas.

Taryba paliko nuolaidas elektromobiliams – žaliojoje, geltonojoje ir raudonojoje zonose parkavimas ir toliau liko nemokamas visą parą, o brangiausioje mėlynojoje zonoje nemokama išliko pirmoji valanda.

Aptikus baudos lapelį geriau nedelsti

Vilniuje nuo liepos 1 d. pabrango ne tik automobilių stovėjimas mokamose zonose, bet ir gerokai išaugo rinkliavos dydis, kurį teks padengti pamiršus sumokėti už automobilio parkavimą.

Pamačius geltoną lapelį ant priekinio automobilio stiklo verčiau nedelsti. Jei rinkliavos per savaitę nesumokėsite, gausite ir baudą.

Nuo liepos 1 d. keičiantis parkavimo zonų kainoms pasikeitė ir rinkliavos dydžiai už nesumokėtą parkavimą.

Rinkliavos suma keitėsi visose stovėjimo zonose: mėlynojoje zonoje rinkliavos dydis nuo 40 eurų išaugo iki 96 eurų, jei pamiršote sumokėti už automobilio parkavimą raudonojoje zonoje, teks susimokėti nebe 20 eurų, o 35 eurus, geltonojoje – ne 7 eurus, o 12 eurų, žaliojoje zonoje rinkliava nuo 4 eurų padidėjo iki 5 eurų.

Rinkliava pradėta taikyti ir baltojoje zonoje – 5 eurai.

Mokėjimas už stovėjimą turi būti atliekamas per 168 valandas nuo tos dienos pabaigos.

Pamirštančių arba piktybiškai vengiančių mokėti už parkavimą mokamose zonose ne tiek ir mažai. Bendras nesumokėtos vietinės rinkliavos pažeidimų skaičius yra apie 9 tūkst. per mėnesį.

Vairuotojai, radę geltonus lapelius, apmoka apie 70 proc. visų užfiksuotų vietinės rinkliavos pažeidimų. Neapmokėję geltono lapelio rinkliavos per 168 valandas vairuotojai gauna baudą.

Jei savivaldybei bauda už automobilio stovėjimą mokamoje zonoje per savaitę vis dėlto yra neapmokama, vairuotojui išrašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Tvarkos pažeidėjui skiriama nuo 20 iki 40 eurų bauda. Jei tas pats pažeidimas padaromas antrą kartą, tenka susimokėti nuo 40 iki 100 eurų baudą.

Parkavimo kontrolieriai geltonus lapelius palieka ir ant tų automobilių, kurie stovi pažeisdami Kelių eismo taisykles.

Brangęs parkingas Vilniuje jau smogė verslams: ypač sudėtinga padėtis senamiestyje