SUMIN sutinka, kad tokie savivaldybių sprendimai elektromobilių įsigijimo nepopuliarina. Galimybė elektromobiliams važiuoti viešojo transporto juosta, lengvatos statymui ar įvažiavimui į miestus, anot ministerijos, yra tarp skatinamųjų minkštųjų priemonių.
„Jų taikymas bent iki 2026 m. maksimaliai pilna apimtimi būtinas“, – rašoma SUMIN atsiųstame komentare. Visi klausimai, tokie, kaip paskatų ar lengvatų taikymas, atskiruose miestuose priimami jų tarybose.
Apmokestinama Vilniaus mėlynoji zona
Nuo liepos 1 d. Vilniuje, mėlynojoje zonoje, nemokamai statyti elektromobilį galima tik pirmąją valandą, vėliau taikomi mokesčiai. Nors automobilį galima statyti kelis kartus per parą, bendras stovėjimo laikas negali viršyti valandos. „Antroji stovėjimo valanda kainuoja 3,5 Eur, o nuo trečiosios valandos – 4 Eur už valandą“, – naujus įkainių tarifus vardina Jonas Damidavičius, „JUDU“ judumo transformacijos vadovas.
Anot jo, siekiant Vilnių išlaikyti žaliuoju miestu, elektromobilių naudojimas ir toliau išlieka prioritetu. „Tiesa, dėl labai riboto parkavimo vietų skaičiaus mėlynojoje zonoje ir itin didelio jų užimtumo, dar pernai metų lapkritį Taryba priėmė sprendimą imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta trumpalaikio stovėjimo mėlynojoje zonoje galimybė visų transporto priemonių vairuotojams“, – sako J.Damidavičius. Kitose Vilniaus rinkliavos zonose mokestis už elektromobilių statymą nebuvo įvestas.
Nemokamas elektromobilio statymas – tik kauniečiams
Kaune taip pat pradeda įgalioti nauji įkainiai. Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. nemokamas elektromobilių statymas bus galimas tik šiame mieste registruotiems gyventojams ir įmonėms. „Įsigaliojus naujovėms, elektromobilius vairuojantys miesto svečiai už parkavimą turės susimokėti įprastine tvarka, pagal zonos, kurioje pastatytas jų automobilis, įkainius“, – rašoma Kauno savivaldybės puslapyje.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Griauslys aiškina, kad įvedus mokestį tikimasi išspręsti perpildytų automobilių aikštelių problemą. „Sprendimas priimtas tikintis sumažinti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytose miesto vietose užstatomų automobilių vietų skaičių.
Sparčiai daugėjant elektromobilių, Lietuvos miestai palaipsniui mažina skatinančias lengvatas“, – teigia A.Griauslys. Pasak jo, Klaipėdos ir Neringos savivaldybėse toks vietinės registracijos neturinčių elektromobilių parkavimo apmokestinimo principas pradėtas taikyti jau anksčiau.
Žaliosios energijos iššūkiai
Lietuvos transporto sektoriui keliamas tikslas iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 14 proc., lyginant su 2005 m. Taip pat įpareigota, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 29 proc.
Vis dėl to, siekiant platesnio žaliosios energijos panaudojimo, anot SUMI, kyla ir iššūkių. Lyginant su įprastais, vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, elektromobilių įsigijimo kaštai yra gerokai didesni, o įkrovimo infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota. Tarp problemų įvardinamas ir visuomenės informuotumo trūkumas, nenoras keisti įsisenėjusius įpročius.