Pasak jo, degalų ėmė stigti dėl sumažėjusios gamybos apimties Rusijos naftos perdirbimo gamyklose ir logistikos sunkumų, nes didžioji dalis degalų į regioną gabenama automobilių transportu, rašo „moscowtimes.ru“.
Kryme ir Užbaikalės krašte benzinas parduodamas tik įmonėms ir organizacijoms pateikus korteles. Tai reiškia, kad paprasti piliečiai įsipilti degalų negali.
Kaip remdamasis vietos gyventojų pranešimais rašė „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“, A-95 benzinas išnyko iš daugumos degalinių pusiasalyje.
Ten, kur jo dar yra, parduodamas daugiausia pagal talonus, o mažmeninės kainos išaugo. Kai kuriose degalinėse A-95 benzino litro kaina pasiekė 69,95 rublio (0,71 euro). Regione tai – rekordiškai aukšta kaina.
Staigus kainų kilimas Kryme prasidėjo rugpjūčio 7 d. Mėnesio pradžioje litras A-95 kainavo apie 69 rublius, o vidutiniškai visoje Rusijoje – apie 63 rublius. Rusijoje benzinas nuo 2025 m. pradžios pabrango beveik 47 proc.
Pagrindinė krizės priežastis – reguliarūs Ukrainos dronų smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Vien rugpjūtį dėl šių atakų buvo sustabdyta ne mažiau kaip keturių didelių naftos perdirbimo gamyklų veikla. Dėl to buvo prarasta apie 13,5 proc. visų perdirbimo pajėgumų.
„The Moscow Times“ skaičiavimais, per tris savaites Rusija prarado galimybę perdirbti 44,3 mln. tonų naftos per metus, o bendras sektoriaus potencialas yra 328 mln. tonų. Tuo tarpu 2024 m. Rusijos naftos perdirbimo gamyklos perdirbo tik 267 mln. tonų naftos – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius 12 metų, praneša „Reuters“.
Didmeninės benzino kainos Rusijoje pakilo iki istorinių aukštumų. Nuo metų pradžios A-92 benzino kaina išaugo 38 proc., o A-95 – beveik 49 proc.
Rugpjūtį buvo uždarytos trys didžiosios naftos perdirbimo gamyklos: rugpjūčio 2 d. – „Rosneft“ gamykla Novokuibyševske, rugpjūčio 11 d. – gamykla Saratove, o rugpjūčio 14 d. – „Lukoil“ gamykla Volgograde, kuri yra didžiausia pietų Rusijoje ir viena iš 10 didžiausių šalies gamintojų. Didžiausia „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykla Riazanėje nuo rugpjūčio 2 d. dirba puse pajėgumų.
Kremlius, siekdamas suvaldyti krizę, iki rugpjūčio pabaigos buvo nustatęs laikiną benzino eksporto draudimą, o vėliau jį pratęsė iki rugsėjo. Analitikai teigia, kad ši priemonė greičiausiai neturės didelio poveikio, nes Rusija eksportuoja palyginti nedaug benzino.
Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai teigia, kad kur kas didesnis pavojus – visiškas benzino trūkumas šalies viduje. Užbaikalės miestuose Krasnokamenske ir Boržoje benzinas iš degalinių jau dabar visiškai išnyko. Kaip rašo „ukrainetoday.org“, ant degalinių durų kabo skelbimai, kad benzinas parduodamas tik organizacijoms.
Energetikos ministerija bando raminti visuomenę tvirtindama, kad atsargos lieka stabilios, o logistika nenutrūksta. Pasak ministerijos, trūkumas kompensuojamas didesniu kitų naftos perdirbimo gamyklų našumu.
Ekonomikos apžvalgininkas Maksimas Blantas, kalbėdamas kanalui „Populiarnaja politika“, aiškino, kad iš dalies degalų stygių lemia sezonas – laukuose nuimamas derlius. Tačiau kur kas didesnį poveikį turi karas – kariniams veiksmams reikia degalų.
Ko laukti gyventojams? Anot E.Blanto, degalų kainos vartotojams visada turi vienodą poveikį: pirma brangsta degalai, po to – visa kita, kas vežama keliais.