Tačiau laikas bėga ir net autobanai susiduria su įvairiais iššūkiais: klimato kaita, tvarumo politikos pokyčiais, miestų bei populiacijos augimu ir nuolat kintančiais žmonių mobilumo įpročiais. Apie visa tai kalbėjomės su dr. Michaeliu Güntneriu, Vokietijos autobanų vadovu, kuris rugsėjo 3 d. autobanų ateitį ir Vilniuje, „Litexpo“ vyksiančioje tarptautinėje Baltijos šalių kelių konferencijoje.
„Die Autobahn GmbH des Bundes“ – jauna, tačiau strategiškai viena svarbiausių Vokietijos valstybės įmonių, prieš ketverius metus ji perėmė visų šalies greitkelių (autobanų) planavimą, statybą ir priežiūrą bei tapo atsakinga už daugiau kaip 13 tūkst. kilometrų automagistralių tinklą.
Šiandien bendrovė ne tik užtikrina kasdienį kelių saugumą ir priežiūrą, bet ir įgyvendina ambicingus tiltų, tunelių projektus, kartu siekdama iki 2037 m. tapti klimatui neutralios infrastruktūros valdytoja.
Rugsėjo 3–4 d. „Litexpo“ parodų centre Vilniuje vyks tarptautinė Baltijos šalių kelių konferencija ROAD TO THE FUTURE, kurioje dalyvaus ir „Die Autobahn GmbH“ įmonės vadovas dr. Michaelis Güntneris, kuris pristatys Vokietijos kelių sistemos ateities planus ir iššūkius. Apie tai su juo kalbėjome ir šiame interviu.
Susiję straipsniai
Įmonė „Die Autobahn GmbH“ buvo sukurta tam, kad centralizuotų ir supaprastintų Vokietijos greitkelių valdymą. Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti?
Didžiausias iššūkis buvo suvienodinti visą IT infrastruktūrą ir pritaikyti ją bendram nacionaliniam standartui. Dėl atkaklaus ir tikslaus mūsų IT komandos darbo šį transformacijos procesą iš esmės užbaigėme iki 2024 m. pradžios.
Be to, įdiegėme vieningą, automatizuotą visos šalies sistemą, skirtą didelio masto ir sunkiasvorio transporto leidimų paraiškoms apdoroti. Ji veikia pasitelkiant skaitmeninį įrankį „GSTAutobahn“.
Vokietijos keliai puikiai žinomi visame pasaulyje. Kaip jų vaidmuo kinta sparčiai besikeičiančioje Europoje – ypač didėjant spaudimui mažinti transporto emisijas ir pereiti prie tvaresnių mobilumo alternatyvų?
Būdami vieni didžiausių kelių infrastruktūros valdytojų Europoje, mes aktyviai ruošiamės tam, kad Vokietijos greitkeliai būtų pasirengę ateities mobilumui. Svarbiausi mūsų prioritetai – elektrinės transporto priemonės, išmanus eismo valdymas ir tvarumas.
Mūsų tvarumo strategija labai plati – joje telpa tiek energetinės naujovės, tiek biologinės įvairovės apsauga, tiek moderni infrastruktūra. Vienas svarbiausių projektų – visapusiškas greitojo įkrovimo tinklas, kurį kuriame palei Vokietijos greitkelius. Pirmame etape įrengsime daugiau nei tūkstantį įkrovimo vietų neaptarnaujamose poilsio aikštelėse, o ilgainiui jų bus keturis kartus daugiau. Tikslas paprastas: kad vairuotojas, važiuodamas greitkeliu, įkrovimo stotelę pasiektų maždaug kas dešimt minučių. Praėjusiais metais paskelbėme konkursą sunkvežimių įkrovimo infrastruktūrai plėtoti.
Kaip minėjau, tvarumą suprantame labai plačiai – nuo žiedinės ekonomikos principų, kai kelių statybose naudojame perdirbtą asfaltą ar ekobetoną, iki laukinės gamtos apsaugos, įrengiant gyvūnams viadukus ir tunelius. Net triukšmo sieneles projektuojame taip, kad jos taptų buveinėmis paukščiams ar vabzdžiams.
Esame įsitikinę, kad keliai gali tapti ir energijos gamintojais: saulės baterijas integruojame į triukšmo sieneles prie tunelių, o LED apšvietimas leidžia ženkliai sumažinti CO2 pėdsaką. Daug dėmesio skiriame ir vandens bei oro kokybei – drenažo sistemos užtikrina, kad teršalai nepatektų į gruntą, o oro stebėjimo stotys padeda nuolat sekti išmetamųjų dujų emisijas keliuose.
Dar viena svarbi kryptis – išmaniosios eismo sistemos. Jos ne tik pagerina transporto srautus ir leidžia sumažinti spūstis, bet kartu prisideda ir prie mažesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Svarbiausia, kad visa tai tarnautų ne vien technologinei pažangai, bet ir žmonėms – jų patogumui ir saugumui.
Autobanai dažnai laikomi greičio ir efektyvumo simboliu. Ar įsivaizduojate ateitį, kurioje šios vertybės būtų apibrėžiamos iš naujo? Kaip galėtų atrodyti rytojaus judėjimas šiuose keliuose?
Mes tikime, kad rytojaus mobilumas bus glaudžiai susijęs su skaitmenizacija. Transporto priemonės bendraus tarpusavyje ir su kelio infrastruktūra, taip sudarydamos galimybę geriau valdyti eismą, užtikrinti sklandesnį transporto srauto judėjimą ir didesnį saugumą keliuose.
Tuo pat metu suprantame, kad augantis judėjimas Vokietijos keliuose turi ilgalaikių socialinių ir ekonominių pasekmių. Todėl esame įsipareigoję kurti ateičiai pritaikytą infrastruktūrą, kurioje prioritetas teikiamas ne tik technologinei pažangai, bet ir patogumui, prieinamumui bei aplinkosaugai. Mūsų iniciatyvos apima spūsčių mažinimą, triukšmo prevenciją ir jo poveikio mažinimą bei tvarių praktikų integraciją, atsižvelgiant į gyventojų ir visos visuomenės poreikius.
Vokietija daug investuoja į skaitmeninę infrastruktūrą. Kokios įdomiausios skaitmeninės inovacijos atsiras autobanuose per artimiausius dešimtmetį?
Mes šiuo metu daug dėmesio skiriame sistemų, skirtų Vokietijos greitkelių saugumui gerinti, plėtrai. Viena jų – Kooperatyvinės išmaniosios transporto sistemos (C-ITS), grindžiamos bendra transporto priemonių, paslaugų teikėjų ir infrastruktūros integracija. Pagrindinis tikslas – didinti eismo saugumą greitkeliuose. Sujungus transporto priemones su infrastruktūra, tampa įmanoma realiuoju laiku gauti itin tikslią informaciją.
Šiuo metu „Autobahn GmbH“ jungia devynis eismo valdymo centrus į vieną sistemą, veikiančią pagal inovatyvią operacinę sistemą „AutobahnOS“. Ši naujovė leis gerokai efektyviau valdyti eismą visoje Vokietijoje.
Dar viena svarbi kryptis – Building Information Modeling (BIM) technologijos diegimas. Ji padeda užtikrinti didesnį greitkelių planavimo ir statybos efektyvumą, skaidrumą ir tvarumą.
Bendros kelių jungtys svarbios visoms bendrijos šalims. Kaip Jūs stiprinate bendradarbiavimą su kitomis Europos sąjungos valstybėmis?
Nors mūsų įmonė dar pakankamai jauna, jau pavyko sukurti tvirtus tarptautinius ryšius, kuriuos dar iki mūsų įmonės įkūrimo buvo užmezgusios federalinių žemių kelių administracijos.
Pastaraisiais metais sukūrėme tarptautinio bendradarbiavimo padalinį ir užmezgėme glaudžius ryšius su kaimyninių šalių kelių administracijomis – tiek vadovybės, tiek darbiniu lygmeniu. Bendras dialogas su Vejdirektoratet (Danija), Rijkswaterstaat (Nyderlandai), ANAS (Italija) ir GDDKiA (Lenkija) tai puikiai iliustruoja.
Esame pasiryžę dar labiau stiprinti šiuos ryšius. Tai įrodo ir mūsų įsitraukimas į tarptautinę Baltijos šalių kelių konferenciją (IBRC) bei į Pasaulinę kelių asociacijos (PIARC) veiklą.
Kelių eismo sauga Vokietijoje – politiškai jautri tema. Kokia jūsų ilgalaikė vizija?
Mūsų tikslas yra „Vision Zero“ – siekiame, kad keliuose nežūtų nei vienas žmogus. Todėl nuolat dirbame, kad greitkeliai būtų kuo saugesni. Be techninių sprendimų, tokių kaip C-ITS ar eismo valdymo sistemos didmiesčių zonose, patys greitkeliai projektuojami taip, kad būtų saugūs net ir važiuojant dideliu greičiu.
Labai svarbi šio darbo dalis yra kelių eismo saugos auditai. Esame įgyvendinę visas ES saugos direktyvos nuostatas, todėl saugos auditas tapo privaloma planavimo proceso dalimi. Be to, veikiame proaktyviai – atliekame inventorizacijos auditą dar prieš planuojamus priežiūros darbus, iš anksto identifikuojame trūkumus ir juos šaliname.