2015 m. paaiškėjus, kad šie dyzeliniai modeliai specialiai paruošti sukčiauti taršos testavimuose, „Volkswagen“ padalinys JAV išpirko daugiau nei 300 tūkst. automobilių. Tačiau daugelis jų ir šiandien palikti stovėti Kalifornijos valstijoje esančioje Mohavių dykumoje, daugiausia – apleistuose aerodromuose ar didžiulėse aikštėse.
Šie automobiliai nebuvo tiesiog „numesti“ – jie buvo sustatyti eilėmis, stebimi ir reguliariai prižiūrimi VW darbuotojų. Sausas Mohavių klimatas buvo laikomas idealiu, siekiant sumažinti jų dėvėjimąsi laikui bėgant.
Didžiausias žinomas objektas – Pietų Kalifornijos logistikos oro uostas (anksčiau oro pajėgų bazė) Viktorvilyje. Vien ši vieta tapo 54 hektarų automobilių stovėjimo aikštele nenaudojamiems dyzeliniams automobiliams.
„Volkswagen“ dyzelgeito skandalas
„Volkswagen“ emisijų skandalas, dar vadinamas dyzelgeitu, išaiškėjo 2015 m., kai JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) aptiko, kad „Volkswagen“ šimtams tūkstančių automobilių įdiegė specialią programinę įrangą, sukurtą sukčiauti taršos testuose.
Ši įranga atpažindavo, kada automobilis yra tikrinamas ir laikinai aktyvuodavo taršos kontrolės sistemas, kad mašina atrodytų tinkama. Tačiau realybėje šie automobiliai išmesdavo iki 40 kartų didesnį azoto oksido kiekį nei leido įstatymai.
Pasekmės buvo žaibiškos – „Volkswagen“ pripažino suklastoję daugiau nei 11 mln. automobilių visame pasaulyje, o skandalas palietė ir „Audi“, „Porsche“ bei kitas „VW“ grupei priklausančius ženklus.
Galiausiai „Volkswagen“ buvo įpareigoti išpirkti arba sutvarkyti šimtus tūkstančių automobilių. ir sumokėti daugiamilijardinę kompensaciją.Vien JAV daugiau nei 300 tūkst. automobilių buvo arba supirkti iš klientų, arba grąžinti pardavėjams. Kai kurie buvo sutvarkyti ir perparduoti, kiti pripažinti netinkamais eksploatacijai bei utilizuoti.
Kadangi reikėjo laiko spręsti jų likimą, „Volkswagen“ teko ieškoti vietos šiems automobiliams – taip Mohavių dykuma tapo milžinišku automobilių kapinynu.
Automobiliai nebuvo palikti rūdyti
Automobiliai nebuvo palikti tiesiog „surūdyti“. „Volkswagen“ atstovas teigė, kad visi buvo reguliariai tikrinami, kad nebūtų žalos aplinkai ar didesnio nusidėvėjimo.
Iš pradžių „Volkswagen“ šiems automobiliams dar turėjo apie 37 saugojimo aikšteles – vien per pirmus porą metų daugiau nei 13 tūkst. automobilių buvo sutvarkyti ir perparduoti, o daugiau nei 28 tūkst. buvo utilizuoti. Kita dalis laukė dalių, patobulinimų arba leidimų.
Pataisyti automobiliai su pratęsta garantija pasirodė itin patrauklus sprendimas pirkėjams. Interneto forumuose ir automobilių entuziastų puslapiuose žmonės gyrė „sutvarkytus“ dyzelinius „Audi“ ir „VW“ už našumą, komfortą bei ekonomiškumą.
Vienas vartotojas rašė: „Vairuoju 2013 m. „Jetta TDI“, kuri buvo sutvarkyta ir perparduota pagal programą. Ji vis dar važiuoja puikiai. Geriausias automobilis, kokį esu turėjęs.“
Vis dėl to, ne visus automobilius buvo įmanoma arba ekonomiškai verta taisyti, kad galiausiai atitiktų JAV emisijų reikalavimus. Jei remonto kaina viršijo automobilio vertę arba buvo teisinių barjerų – VW nuspręsdavo juos utilizuoti.
Kai kuriais atvejais automobiliai buvo išardyti dalimis, o korpusai sunaikinti. Kiti buvo eksportuoti į šalis, kuriose galioja kitokie reikalavimai.
Korporatyvinės atsakomybės pamokos
Tai, kas prasidėjo kaip emisijų klastojimo skandalas, tapo pasauline atskaitomybės, skaidrumo ir ilgalaikių korporatyvinių sprendimų pasekmių pamoka.
„Volkswagen“ atveju tai tapo irl ūžio tašku – įmonė pradėjo masiškai investuoti į elektromobilius, pristatė ID seriją ir bandė save pozicionuoti, kaip „žalesnis“ gamintojas.
Dyzelgeito automobiliai Mohavių dykumoje – tai ne tik metalo krūvos. Tai perspėjimas, kokios pasekmės laukia, kai pelnas iškeliamas aukščiau už žmones ir planetą.
Augant elektromobilių rinkai ir vartotojų sąmoningumui, tie apleisti automobiliai Kalifornijos dykumoje primena: taupymas apgaulės sąskaita galiausiai kainuoja milžiniškai – ir aplinkai, ir ekonomikai.