Dabar numatyta, kad su e-tollingo sistema susijusios Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo bei Kelių įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2026 m. pradžios.
Konservatorius Jurgis Razma kėlė klausimą, kodėl siūloma vienu kartu balsuoti už skirtingus projektus – siūlymą atidėti kelių rinkliavos sistemos įsigaliojimą ir kitaip paskirstyti KPPP lėšas tarp valstybinių ir savivaldybėms priklausančių kelių.
„Tai visiškai skirtingos idėjos ir nesuprantama, kokiu būdu visi trys projektai buvo sudėti į vieną paketą“, – plenarinėje salėje kalbėjo J. Razma.
Už pirmą projektą, susijusį su e-tollingo sistemos atidėjimu, balsavo 75, prieš buvo 2 ir susilaikė 18 parlamentarų. Antrajam pritarė 88 ir susilaikė 2 Seimo nariai.
Tuo metu Vyriausybės siūlymą valstybinės reikšmės keliams nuo 2026 m. pradžios skirti 52,7 proc., o vietinės reikšmės keliams – 47,3 proc. visų KPPP lėšų palaikė 89 parlamentarai, susilaikė 7.
Nuo 2025 m. KPPP lėšos valstybinės ir vietinės reikšmės keliams paskirstomos tokiomis proporcijomis: 62 proc. – valstybinės reikšmės keliams, 38 proc. – vietinės reikšmės keliams.
ELTA primena, jog e-tollingas yra dalis praėjusioje Seimo sesijoje priimto Kelių fondo projekto. Fondas bus įsteigtas nuo kitų metų sausio 1 d. ir veiks šalia KPPP programos.
Kol nepradėjo veikti e-tollingo sistema, didžiąją dalį fondo sudarys lėšos iš kelių naudotojo mokesčio rinkliavos vinjetėmis.
Pagal Seimui pateiktą valstybės biudžeto projektą finansavimas keliams kitais metais iš viso sieks 815,5 mln. eurų – iš jų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) – 436,6 mln. eurų, Europos Sąjungos (ES) finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.