„Tarnybos dirba savo darbą, kol nėra identifikuojama, kad yra reali grėsmė nacionaliniam saugumui, nematau ir reikalingumo ardyti ir mūsų infrastruktūrą, kuri yra brangi, o vėliau esant reikalui vėl ją atstatinėti“, – portalui lrt.lt sakė ministras.
„Kol tai nėra identifikuojama, nėra tikslinga ir ardyti, nes išardyti užtrunka greitai ir nebrangiai, o vėliau atgal pastatyti užtrunka ir ilgai, ir kainuoja didelius mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė J. Taminskas.
Jis nesiėmė vertinti, kiek Lietuvai galėtų kainuoti rusiškos vėžės keitimas europine, tačiau pažymėjo, kad galėtų būti kalbama apie šimtus milijonų eurų ar didesnes sumas.
Susiję straipsniai
„Sumos tikrai nemažos. Vėlgi priklauso ir kokios atkarpos, ir nuo kur iki kur. Iš anksto disponuoti tiksliomis sumomis tikrai negalime, bet tai nėra šimtai ar milijonai, tai yra dideli skaičiai su daug nulių“, – tikino J. Taminskas.
Buvę premjerai Algirdas Butkevičius ir Ingrida Šimonytė portalui teigė, kad Lietuva galėtų Europos Komisijos (EK) lygmeniu pradėti kelti diskusijas apie rusiškos vėžės atsisakymą, ypač Baltijos šalims ateityje planuojant užbaigti naujos europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą.
Vadinamoji rusiška ir europinė geležinkelio vėžės skiriasi pločiu – vedančios į Kaliningradą vėžės plotis yra 1 520 mm, europinės vėžės – 1 435 mm.
Kaip skelbia portalas, šiuo metu geležinkelių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas, išskyrus sankcionuotas prekes, draudžiama gabenti karinės ar dvejopos paskirties prekes ir technologijas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.