Praėjus metams po taisyklių pasikeitimo keleiviai pradėjo suprasti, kad neliko vadinamojo 10 minučių tolerancijos laiko ir papildomus bilietus būtina žymėti net tada, kai autobusas ar troleibusas vėluoja.

Ar gali būti, kad spūstys gatvėse susidaro ne tik dėl remonto darbų, bet ir dėl sugriežtėjusios viešojo transporto bilietų kontrolės?

Atrodytų, kuo tai tarpusavyje susiję, bet po kiekvienos viešai papasakotos istorijos apie nubaustus keleivius pasipila komentarai apie pasiryžimą daugiau nebesinaudoti viešuoju transportu ir persėsti į nuosavą automobilį.

Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos ne tiktai pabrango viešojo transporto bilietai, dėl ko kilo netgi vilniečių protestų. Jie tada neįsiskaitė į pranešimus, kad dings ir bent pora keleiviams naudingų lengvatų.

[[ge:lrytas:lrytas:43672985]]

Dabar šia nauda džiaugiasi vežėjai, o kontrolieriai net už menką keleivio pražangą pasiūlo už 15 eurų įsigyti kontrolės bilietą. Beje, anksčiau kainavusį 8 eurus.

Vieno troleibuso nesulaukė

[[ge:lrytas:lrytas:43538630]][[ge:lrytas:lrytas:43564891]][[ge:lrytas:lrytas:43379202]]

Vieną tokią istoriją perpasakojo 2-ojo maršruto troleibusu važiavęs keleivis.

Kalnų parko stotelėje į troleibusą įlipo keleivių kontrolė. Moteris, kuri prieš tai buvo persėdusi į troleibusą iš autobuso, programėlėje pastebėjo, kad jos bilietas nebegalioja, todėl pažymėjo naują.

Dažnai tuo maršrutu keliaujanti vilnietė buvo šventai įsitikinusi, kad bilietas dar galioja, neįvertinusi, kad viešasis transportas įstringa spūstyse. Ji pamanė, kad bilieto dar užteks, prisiminusi apie 10 minučių tolerancijos laiką pasibaigus bilieto galiojimui.

Tačiau kontrolieriai buvo neperkalbami: keleivė privalo įsigyti kontrolės bilietą už 15 eurų arba bus išlaipinta ir jai bus surašytas protokolas.

Paklausus kodėl, kontrolieriai atsakė, kad 10 minučių tolerancijos laikas panaikintas ir naujai kontrolės metu pažymėtas bilietas nėra argumentas.

Į diskusiją įsitraukė kiti keleiviai – jie teigė, kad turėjo persėsti į ankstesnį 2-ąjį troleibusą, bet jis neatvažiavo. Jeigu taip nebūtų nutikę, jiems nereikėtų pirkti naujo bilieto.

Vis dėlto moteris susimokėjo už kontrolės bilietą.

„Bet čia man kyla klausimas: ar tai normalu? Kodėl keleiviai turi mokėti baudas vežėjams nesugebėjus pasirūpinti, kad viešasis transportas atvažiuotų taip, kaip numatyta tvarkaraščiuose?“ – klausė istoriją perpasakojęs vilnietis.

Daugiau nuolaidų jau nebus

„Jiems taikomas 10 minučių tolerancijos laikotarpis. Pažymėtas 30 ar 60 minučių bilietas galioja iki 40 ar 70 minučių.“ Tokį sakinį apie trumpalaikius bilietus 2021 metais buvo galima rasti oficialioje savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ interneto svetainėje.

Taip, tolerancijos laikas niekada nebuvo įtvirtintas taisyklėse, bet galiojo kaip neoficiali nuostata. Tik po 2025 metų liepos 1-osios įstrigę spūstyse ir sulaukę baudų ar raginimų įsigyti kontrolės bilietus vilniečiai ėmė kelti klausimus dėl paslaugų kokybės, teisinės logikos bei viešojo pasitikėjimo.

„Susisiekimo paslaugos“ priminė, kad 10 minučių tolerancijos praktika niekada nebuvo oficialiai patvirtinta taisyklėse, o keleivių atsakomybė – įvertinti kelionės trukmę prieš įsigyjant bilietą.

Pasipiktinusiems keleiviams įmonė nurodė, kad panašiai būna ir vairuojant automobilį, – kelionė gali pailgėti dėl spūsčių ar nenumatytų aplinkybių, o sunaudojamas degalų kiekis tokiu metu būna didesnis, nei deklaruoja gamintojas.

Naudojantis automobilių dalijimosi ar taksi paslaugomis taip pat sumokama daugiau, jei kelionė užtrunka.

Viešajame transporte esą galioja tas pats principas: keleivis moka už faktiškai suteiktą paslaugą – už kelionės laiką.

„Susisiekimo paslaugų“ atstovai sutiko, kad dažniausiai nepatogumų patiria tie viešojo transporto keleiviai, kurių kelionės trunka šiek tiek daugiau nei 30 minučių, ir tokiais atvejais patarė rinktis valandinį bilietą, kuris kainuoja 0,25 euro daugiau nei 30 minučių bilietas.

Vadino kompensacijos forma

Anot architekto ir miesto infrastruktūros projektų vadovo Ado Pauliaus Paražinsko, anksčiau taikytas tolerancijos laikas galėjo veikti kaip minimali kompensacija už paslaugos neatitikimus.

„Viskas būtų logiška ir suprantama, jei veiktų reali kompensacijos sistema dėl vėluojančių transporto priemonių.

Iki šiol ši tolerancijos taisyklė iš dalies veikė kaip kompensacijos forma – ji leido paslaugos teikėjui prisiimti atsakomybę ir parodyti, kad vėlavimai yra bent jau kažkiek atlygintini.

Dabar, šios tvarkos atsisakius, kyla rimtas klausimas – kaip morališkai pagrįsti tai, kad keleivis negauna jokios kompensacijos už nekokybiškai suteiktą paslaugą?“ – savo socialinio tinklo paskyroje klausė vilnietis.

Pasiūlė viską užfiksuoti

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paaiškino: miesto viešasis transportas nepatenka į Europos Sąjungos keleivių teisių reglamentų taikymo sritį.

Kitaip nei aviacijoje ar geležinkeliuose, kur už vėlavimus ir paslaugos neatitikimus numatytos kompensacijos, čia keleiviai tokių garantijų neturi.

Esą vartotojas kiekvienu atveju turi pats pagrįsti, kad bilietas nustojo galioti dėl vežėjo kaltės, pavyzdžiui, dėl autobuso neatvykimo arba vėlavimo. Tai gali būti įrodoma informacinių švieslenčių nuotraukomis stotelėse arba realaus maršruto fiksavimu programėlėje.

Tik vėluojant į darbą ar daug kam šaus į galvą visa tai fiksuoti?

Vežėjai pripažįsta, kad į situacijas, kai už kelionę tenka mokėti baudą, keleiviai neretai patenka ne dėl siekio išvengti bilieto įsigijimo, bet dėl to, kad nežino arba netinkamai supranta taikomą reguliavimą – kuris momentas laikomas kontrolės pradžia, ar persėdant į kitą transporto priemonę būtina įsigyti naują bilietą ir kaip vertinama situacija, kai 30 minučių trukmės bilieto nepakanka kelionei užbaigti dėl eismo spūsčių ar kitų nuo keleivio nepriklausančių aplinkybių.

Lemtingos kelios sekundės

„Viešojo transporto bilietų sistema keleiviui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai paprasta – įsigijai bilietą ir važiuoji. Vis dėlto teisiniu požiūriu svarbus ne tik pats bilieto įsigijimo faktas.

Reikšmę turi ir tai, ar bilietas tinkamai bei laiku aktyvuotas, ar jis vis dar galioja kontrolės momentu, o naudojantis lengvata – ar keleivis gali pagrįsti teisę į ją.

Būtent šios aplinkybės praktikoje gali lemti, ar keleivio kelionė bus laikoma teisėta“, – aiškino advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.

Viena situacijų, dėl kurių keleiviams gali kilti ginčų su kontrolieriais, yra netinkamas arba per vėlyvas bilieto aktyvavimas.

Pagal Vilniaus viešojo transporto taisykles keleivių kontrolės pradžia siejama ne su momentu, kai kontrolierius įlipa į transporto priemonę ar prieina prie konkretaus keleivio siekdamas patikrinti jo bilietą.

Keleivių kontrolė prasideda tada, kai transporto priemonė privažiuoja stotelės, kurioje vykdoma kontrolė, įvažą arba stotelę be įvažos ir vairuotojas užblokuoja transporto priemonėje įdiegtus komposterius.

„Svarbu suprasti, kad kontrolės pradžia nėra momentas, kai keleivis pamato kontrolierių ar kai kontrolierius prieina patikrinti konkretaus bilieto.

Taisyklėse šis momentas apibrėžtas kitaip – jis siejamas su transporto priemonės privažiavimu prie stotelės, kurioje vykdoma kontrolė, ir komposterių užblokavimu. Todėl bilieto aktyvavimas tik pamačius kontrolierių gali būti per vėlyvas“, – atkreipė dėmesį AVOCAD vyresnioji teisininkė.

Tačiau kas nustato, kada autobusas ar troleibusas privažiavo stotelę? Juk kartais kelios sekundės būna lemtingos, juolab kad atkarpos tarp kai kurių stotelių yra itin trumpos.

Liks tik viena „Judu“ programėlė

Vilniuje pradėjus veikti naujai „Judu“ programėlei, vienoje vietoje sujungiančiai viešojo transporto bilietų įsigijimą, automobilių parkavimo apmokėjimą ir kelionių planavimą, senųjų programėlių bus atsisakoma.

Naujoje programėlėje, kuri buvo pristatyta šią savaitę, vartotojai gali įsigyti ir aktyvuoti viešojo transporto bilietus, planuoti keliones pagal realaus laiko viešojo transporto informaciją, apmokėti automobilio stovėjimą vietinės rinkliavos zonose ir „Judu“ administruojamose aikštelėse, planuotis kelionių dviračiais maršrutus.

„Judu“ programėlė buvo kuriama apie dvejus metus, tam išleista keli šimtai tūkstančių eurų. Planuojama, kad ji palaipsniui pakeis iki šiol naudotas „m.Ticket“ ir „m.Parking“ programėles. Pastarosios galios iki spalio pabaigos.

„Judu“ programėlėje viešojo transporto bilietus bus galima įsigyti be minimalaus pirkimo krepšelio, o vairuotojai galės vienu metu valdyti kelių automobilių parkavimą, gauti priminimus apie besibaigiantį stovėjimo laiką ir informaciją apie padarytus nusižengimus.

Taip pat už paslaugas galima atsiskaityti naudojantis „Google Pay“ ir „Apple Pay“.

„Judu“ programėlė pradėjo veikti liepos pradžioje, šiuo metu ja naudojasi apie 68 tūkst. klientų, o iki spalio pabaigos jų skaičius turėtų pasiekti apie 150 tūkstančių.

Naujas pasiūlymas – 10 minučių taisyklė

Savivaldybės tarybos opozicijos narys Vydūnas Sadauskas pastebėjo, kad Vilniuje atsirado nauja sporto šaka: kas greitesnis – vairuotojas, bandantis susimokėti už automobilio stovėjimą, ar sistema, spėjanti užfiksuoti, kad jis dar nesumokėjo.

„Pastatei automobilį. Išlipai. Ieškai mokėjimo aparato ar jungi programėlę, įvedi automobilio numerį. Praėjo dvi ar trys minutės – ir jau gali būti per vėlu. Tai nėra normalu“, – įsitikinęs politikas.

Jo nuomone, parkavimo mokestis turi būti eismo reguliavimo priemonė, o ne būdas gaudyti žmones už kiekvieną klaidą. Miestas nėra privati parkavimo bendrovė, o vilnietis ar svečias nėra vaikščiojanti piniginė.

V.Sadauskas svarstė: „Jeigu žmogus valandą stovi ir piktybiškai nemoka – kontroliuokime. Bet jeigu jis ką tik pastatė automobilį ir eina susimokėti, kokią eismo problemą išsprendžiame jį pagavę po poros minučių?

Todėl tarybai teikiame labai paprastą siūlymą – 10 minučių taisyklę. Registravome tarybos sprendimą.“

Anot tarybos nario, tai nėra nemokamas parkavimas. Tai trumpas laikas normaliai atlikti savo pareigą ir susimokėti. Iki tol nesumokėjimas negalėtų būti fiksuojamas kaip pažeidimas: „Nes yra skirtumas tarp tvarkingo miesto ir baudų miesto. Tvarkingame mieste taisyklės padeda žmogui jų laikytis. Baudų mieste laukiama, kol žmogus suklys. Vilniui reikia ne daugiau baudų.“

Apie toleranciją galima pamiršti: net ir įstrigus spūstyje vienintelis kontrolierių tikslas – nubausti (2)