Artėjant žiemai vairuotojams tenka pasirūpinti ne tik padangomis ar automobilio technine būkle – šaltuoju metų laiku rimtu išbandymu transporto priemonėms tampa keliuose naudojama druska, drėgmė ir temperatūrų svyravimai.

Korozija dažnai prasideda nepastebimai, sunkiai matomose kėbulo ar važiuoklės vietose, o išryškėjus rūdims procesas jau gali būti gerokai pažengęs.

„Krown Lietuva“ plėtros vadovas Gintaras Kaukėnas „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ perspėja, kad korozijos poveikį kai kuriems automobiliams galima pastebėti net po pirmos žiemos, todėl vien gamykline apsauga pasikliauti ne visada verta.

Antikorozinis padengimas nėra rūdžių šalinimas – jo paskirtis yra pristabdyti korozijos procesą ir apsaugoti metalą nuo druskos, vandens bei kitų aplinkos veiksnių.

[[ge:lrytas:lrytas:43866934]]

Rinkoje naudojamos skirtingos technologijos – nuo kietą ar plastišką apsauginį sluoksnį sudarančių iki alyvos pagrindu pagamintų dangų, skiriasi ir jų kaina bei atnaujinimo dažnumas.

Pasak G. Kaukėno, vidutinės klasės automobilio padengimas alyvos pagrindo priemone kainuoja apie 283 eurus, SUV – apie 319 eurų, o storesnę barjerinę dangą pasirinkus suma gali siekti 600–700 eurų. Specialistas pabrėžia, kad tai gali būti ne tik investicija į automobilio vertės išsaugojimą – stipriai korozijos pažeistos konstrukcijos praranda tvirtumą, todėl ilgainiui problema gali tapti svarbi ir vairuotojo saugumui.

[[ge:lrytas:lrytas:44347523]][[ge:lrytas:lrytas:43916970]][[ge:lrytas:lrytas:40929145]][[ge:lrytas:lrytas:40394150]]

Korozijos visiškai sustabdyti nepavyks

G. Kaukėnas prisiminė laikus, kai automobilio paruošimas žiemai daugeliui vairuotojų buvo įprastas kasmetinis darbas.

„Pamenu ir aš tą laiką, kai mes ir patys, ir padėdami savo tėvams bei seneliams ruošdavome kiekvieną žiemą savo automobilį, paversdami jį ant šono ir dengdami antikorozine danga. Ir tai darydavome kiekvieną rudenį prieš žiemos sezoną“, – pasakojo jis.

Pasak specialisto, pirmiausia svarbu suprasti, kad korozija yra natūralus procesas, kurio visiškai panaikinti neįmanoma.

„Korozija – tai yra aplinkos poveikis metalui, kai metalas pamažu grįžta rūdžių pavidalu į gamtą. Geležies rūda rūdimis grįžta atgal“, – aiškino G. Kaukėnas.

Vis dėlto šį procesą galima pristabdyti.

„Sustabdyti šito proceso praktiškai visiškai neįmanoma, bet pristabdyti tiek, kad jis tinkamai prailgintų automobilio gyvavimo laikotarpį, kad tas automobilis ilgiau tarnautų mums, įmanoma“, – sakė jis.

Rūdžių dar nematyti, o procesas jau gali būti prasidėjęs

Pasak G. Kaukėno, automobilio metalinės dalys eksploatacijos metu nuolat susiduria su koroziją skatinančiais veiksniais.

„Ar naujas, ar šiek tiek naudotas automobilis iki dešimties metų, išvažiavęs į kelią, jis pradeda gyventi sunkų gyvenimą. Jo visos metalinės dalys yra veikiamos aplinkos, tai yra vandens, iš po ratų patenkančio žvyro, akmenukų, druskų žiemą, ir visa tai pradeda skatinti koroziją“, – kalbėjo specialistas.

Apsaugai naudojamos skirtingos technologijos.

„Tai yra dangos, kurios padengus sudaro kietą paviršių, kitos sudaro plastišką paviršių, dar yra alyvos pagrindu pagamintos dangos“, – vardijo jis.

Tačiau vienos technologijos, kuri visais atvejais būtų geriausia, G. Kaukėnas išskirti nesiima. Važiuojantis automobilis nuolat patiria įvairias apkrovas, o kėbulo ir važiuoklės dalyse gali susidaryti akimi nematomų pažeidimų.

„Visos važiuoklės dalys, kėbulo dalys, jos patiria tam tikras vidines įtampas, sujungimuose atsiranda mikroįtrūkimai. Ir būtent ten, dažnai nematomose vietose, prasideda korozija. Kai jau pamatai rūdis, reiškia, procesas buvo prasidėjęs labai seniai“, – pabrėžė pašnekovas.

Papildomą apsaugą siūlo ir naujam automobiliui

G. Kaukėnas papildomą antikorozinę apsaugą naujam automobiliui vertina kaip prevencinę priemonę.

[[ge:lrytas:lrytas:44384034]]

„Naujam automobiliui tai aš vadinčiau kaip prevencinę priemonę, kuri tikrai prailgina automobilio gyvavimo laiką ir tarnavimo laiką“, – sakė jis.

Specialistas ragina atsargiai vertinti ir iš šiltesnių valstybių atgabentų naudotų automobilių būklę. Vien faktas, kad transporto priemonė eksploatuota šiltesniame klimate, dar nereiškia, kad korozija jos nepaveikė.

„Naudotą automobilį žmonės atsivežę dažnai iš šiltų kraštų sako, kad automobilis tikrai nepažeistas korozijos. Bet aš negaliu būti tuo tikras – ar italas nevažiavo į kalnus“, – sakė jis.

Kalnuose automobilis taip pat gali susidurti su keliuose naudojama druska, o pajūryje druskų yra ore.

„Visa tai labai skatina koroziją, todėl ar automobilis yra pažeistas korozijos, ar nepažeistas, turi vertinti specialistai“, – pabrėžė G. Kaukėnas. Pasted markdown

Antikorozinė danga rūdžių nepašalina

Viena svarbiausių klaidų, anot pašnekovo, būtų antikorozinį padengimą laikyti jau atsiradusių rūdžių šalinimo priemone.

„Antikorozinis padengimas nėra rūdžių šalinimas. Tai yra priemonė sustabdyti koroziją. Antikorozinis padengimas nepašalina korozijos. Jis pristabdo“, – aiškino specialistas.

G. Kaukėnas išskyrė alyvos pagrindu pagamintų dangų savybę patekti į smulkius pažeidimus.

„Kodėl rinkčiausi alyvos pagrindu? Nes, kaip ir sakiau, atsiradus smulkiems įtrūkimams, atsiradus mažiems kėbulo pažeidimams, alyvos pagrindu gaminama antikorozinė danga prasiskverbia į patį korozijos židinį ir padengia plona plėvele susidariusius įtrūkimus. Kai prie metalo neprieina druskos, vanduo, oras, korozijos procesas yra pristabdomas“, – pasakojo jis.

Jo teigimu, procesą papildomai stabdo antikorozinėse medžiagose esantys inhibitoriai.

Pasekmes galima pamatyti jau po pirmos žiemos

Ar papildomos apsaugos tikrai reikia visiškai naujam automobiliui? G. Kaukėnas sako nebūsiantis toks užtikrintas, kad kelerius metus naujam automobiliui korozija apskritai negresia.

„Nebūčiau tuo tikras, nes korozijos poveikį galima pamatyti po pirmos žiemos. Ne paslaptis, kad šiuo metu į mūsų rinką atkeliauja daug automobilių, pagamintų Azijos šalyse. Ir, deja, mes su šitais automobiliais turime praktikos“, – sakė jis.

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė Norvegiją, kurioje klimato sąlygos panašios ar net atšiauresnės nei Lietuvoje.

[[ge:lrytas:lrytas:44384032]]

„Pagal praktiką iš kitų šalių, pavyzdžiui, Norvegijos, kur šie automobiliai yra seniau negu pas mus ir kur klimato sąlygos yra pakankamai panašios, gal net atšiauresnės negu pas mus, tai su korozijos pasekmėmis vartotojai, neatlikę antikorozinio padengimo, susipažįsta jau po pirmos žiemos“, – teigė G. Kaukėnas.

Vis dėlto jis nesako, kad tam tikri automobiliai apsaugos neturi.

„Pasakyti, kad visi ten gaminami automobiliai turi arba neturi visai jokios antikorozinės apsaugos, aš nesiimčiau. Vienokią ar kitokią antikorozinę apsaugą savo gamybos procese naudoja kiekvienas automobilių gamintojas“, – pažymėjo pašnekovas.

Kitas klausimas, pasak jo, yra tai, kiek gamyklinė apsauga pritaikyta konkrečiam klimatui.

„Kiek jinai tinkama mūsų klimato zonai ir kiek jinai, pavyzdžiui, tinkama Kanados klimato zonai, yra du skirtingi dalykai. Todėl aš tai vertinčiau kaip papildomą apsaugą jūsų automobiliui, kuri po to laiko, kai jūs galvosit, sakykime, po trijų metų parduoti automobilį, jinai tikrai padidins jūsų parduodamo automobilio vertę“, – teigė G. Kaukėnas. Pasted markdown

Kiek tai kainuoja?

Skirtingos antikorozinės technologijos skiriasi ne tik savo savybėmis, bet ir kaina. G. Kaukėnas pateikė konkrečius pavyzdžius.

„Tos dangos, kurios yra, kaip minėjau, kietos, kurios sudaro storesnį apsauginį sluoksnį, padengti jomis automobilį kainuoja daug brangiau. Vidutinės klasės automobiliui gali kainuoti 600–700 eurų. Alyvos pagrindu dengiamomis antikorozinėmis dangomis vidutinės klasės automobiliui kainuos 280–300 eurų“, – vardijo jis.

SUV atveju, pasak pašnekovo, alyvos pagrindo danga kainuotų 319 eurų.

Tačiau skiriasi ir apsaugos atnaujinimo periodiškumas.

„Skirtumas tas, kad kieta danga padengus automobilį, reiškia, pakartotinio dengimo, sakykim, galbūt prireiktų po ilgesnio laikotarpio. Padengus alyvos pagrindu, jo pakartoti reikėtų po metų“, – aiškino G. Kaukėnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad vadinamoji barjerinė danga turėtų būti dengiama ant tinkamai paruošto paviršiaus.

„Ta danga, kuri dengiama, vadinama ta barjerine danga, jinai turi būti dengiama ant idealiai švaraus, be korozijos židinių paviršiaus“, – sakė specialistas.

Todėl naują automobilį, jo teigimu, galima dengti ir viena, ir kita danga.

„Bet jeigu jūs tuo automobiliu važiuosite dvejus metus, kam jums investuoti, sakykime, 600–700 eurų, jeigu jūs galite investuoti 300 eurų?“ – klausė jis.

Pasak G. Kaukėno, tai yra „tam tikra investicija į tavo automobilio vertės išsaugojimą“.

[[ge:lrytas:lrytas:44384111]]

Uždengus rūdis – „kaip šiltnamyje“

Kalbėdamas apie automobilio dugną ir kitas apsaugomas vietas, specialistas paaiškino, kad pirmą kartą paprastai atliekamas visas automobilio padengimas, o vėliau alyvos pagrindo danga atnaujinama ant dugno.

„Alyvos pagrindu pagaminta antikorozinė danga, jinai šiek tiek nusiplauna važiuojant ir padengti po pirmų metų vėl papildomai reikia. Atlikus tą padengimą kelerius metus iš eilės, antikorozinės dangos sluoksnis susiformuoja, susiriša tam tikros dulkės ir jis yra pakankamas, kad jo toliau dengti nebereikėtų“, – aiškino G. Kaukėnas.

Tačiau kitokia situacija susidaro naudojant barjerines dangas. Jeigu po jomis lieka rūdžių, problema savaime nedingsta.

„Bet jeigu jūs padengsite tą dangą ant rūdžių ir tos rūdys bus po ta danga, tai kaip šiltnamyje“ – kalbėjo specialistas.

Pavasarį pervažiuoti per balą neužtenka

Žiemą ant automobilio susikaupusi druska gali likti įvairiose kėbulo ertmėse ir važiuoklės dalyse. G. Kaukėno teigimu, prieš pakartotinį antikorozinį padengimą gali būti atliekamas druskų šalinimas specialiais preparatais.

„Yra specialūs preparatai, kurie prieš atliekant pakartotinį antikorozinį padengimą įvairiose kėbulo ertmėse, važiuoklės dalyse ir kitur esančiai druskai neleidžia daryti savo darbo. Ir padengus antikoroziniais, druską šalinančiais preparatais, druskų poveikis bent jau minimaliai yra neutralizuojamas“, – sakė jis.

Paklaustas, ar pavasarį neužtektų tiesiog pervažiuoti per balą, specialistas atsakė kategoriškai.

„Ne, neužtenka. Ne, tikrai nenusiplaus“, – teigė G. Kaukėnas.

Jis pateikė paprastą pavyzdį – po žiemos automobilio kilimėliuose dažnai galima pastebėti baltų druskos pėdsakų.

„Panaudojant tą priemonę, ta druska yra ištirpdoma ir su šlapia servetėle nuvalius nebėra tos druskos“, – aiškino pašnekovas.

Antikorozine danga dengiami ir elektromobiliai

Antikorozinė apsauga, pasak G. Kaukėno, naudojama ne vien lengviesiems automobiliams.

„Purškia ir sunkvežimius bei autobusus, purškia įvairiausią kėlimo techniką, autokrautuvus, kurie dirba, pavyzdžiui, prie trąšų. Ir visa tai galima padaryti“, – vardijo jis.

Tokios paslaugos, pašnekovo teigimu, vis dažniau atliekamos ir elektromobiliams.

[[ge:lrytas:lrytas:44384030]]

„Ir labai plačiai dabar pradėjo teikti šitą paslaugą elektromobiliams, nes alyvos pagrindu pagaminta danga yra geras dielektrikas ir yra tinkama purkšti elektromobiliams“, – sakė G. Kaukėnas.

Tai ne tik automobilio vertės klausimas

Galiausiai specialistas pabrėžė, kad korozija susijusi ne vien su automobilio išvaizda ar jo verte.

„Papildoma antikorozinė apsauga tai yra, kaip sakiau, investicija. Ne tik į automobilio vertės išsaugojimą, bet ir į paties vairuotojo saugumą. Nes ne paslaptis, kad stipriai korozijos pažeistos automobilio dalys praranda savo tvirtumą, praranda savo atsparumą smūgiams“, – sakė G. Kaukėnas.

Jeigu automobilis jau stipriai paveiktas korozijos, vien padengimo nebepakaks.

„Šiuo atveju atlikimas tokiam automobiliui antikorozinio padengimo jau nepadės. Pirma reikia šalinti, pirma šalinti. Reikia, sakykim, atlikti remonto darbus ir tada, atlikus remonto darbus, galima, reiškia, dengti antikorozine danga, kokia ji bebūtų“, – aiškino specialistas.

Skiriasi ir pats darbų atlikimo laikas. Alyvos pagrindo dangomis visas automobilis, anot G. Kaukėno, gali būti padengtas maždaug per dvi valandas, o vien dugnas – iki pusantros valandos.

„Jeigu dengi tomis barjerinėmis dangomis, tai reikalinga gerai išplauti, išdžiovinti, nusausinti, padengti rūdžių surišėju, tada vėl tinkamai nusausinti, ir tas procesas užtrunka iki kelių dienų“, – sakė jis.

Alyvos pagrindo dangą, prireikus atlikti remonto darbus, pasak pašnekovo, galima gana paprastai pašalinti, o vėliau automobilį vėl padengti.

„Netgi karšto vandens „Kärcher“ srove, panaudojant minimaliai chemijos, reiškia, tą dangą gali nuplauti. Reiškia, tada, atlikus remonto darbus, gali vėl iš naujo padengti ir apsaugoti tiek važiuoklės dalis, tiek kėbulą“, – teigė „Krown Lietuva“ plėtros vadovas Gintaras Kaukėnas.

Vairuotojai apie šį pavojų dažnai susimąsto per vėlai: remontas gali brangiai kainuoti (1)