Šis fenomenas yra vadinamas mikromiegu. Mikromiegas moksliškai yra apibrėžiamas kaip trumpas sąmonės aptemimas, labai panašus į miegą. Mikromiegas gali trukti nuo sekundės iki maždaug trisdešimties sekundžių ir žmogų gali ištikti bet kokiomis aplinkybėmis, jam sąmoningai nesiekiant užmigti.
Dažnai mikromiego metu žmogaus akys lieka atviros, išoriškai jis atrodo tiesiog labai apie kažką užsigalvojęs. Labiausiai paplitusi mikromiego priežastis – miego trūkumas, tačiau priežastis taip pat gali būti didelis protinis nuovargis po įtemptos ligos, mikromiegas taip pat yra kai kurių ligų simptomas.
Jeigu žmogus trumpam užsnūsta vakare žiūrėdamas filmą per televizorių, tuomet, žinoma, tai jokio pavojaus niekam nesukels. Tačiau vairuotojui mikromiegas gali būti mirtinai pavojingas. Dažnai pats vairuotojas nesupranta, kad buvo užsnūdęs – jam tiesiog atrodo, kad jis trumpam „atsijungė“, apie kažką užsimąstė, tačiau koncentracijos neprarado. Toks požiūris yra klaidingas.
Mikromiegas kelyje kelia didelį pavojų
Ajovos universitete (JAV) 2005 m. atlikti tyrimai rodo, kad vairuotojams, kurie užmiega mikromiegu, egzistuoja gerokai didesnė tikimybė tiek išvažiuoti į kelkraštį, tiek išvažiuoti į priešingą eismo juostą net ir važiuojant vieniems visiškai tiesiu keliu. Taigi, mikromiegas yra pavojingas netgi neveikiant jokiems kitiems avariją galintiems nulemti faktoriams.
Kai šie faktoriai atsiranda – pavyzdžiui, reikia prasilenkti su dviratininku, važiuojančiu be atšvaitų, priešais važiuojanti mašina staigiai stabdo ar priartėjama prie raudono šviesoforo signalo – mikromiegas yra dar pavojingesnis, kadangi net ir trumpam užsnūdęs žmogus daug lėčiau reaguoja į tokius situacijos pasikeitimus, o gali ir išvis į juos nesureaguoti.
JAV Nacionalinės kelių eismo administracijos 2005-2009 m. surinkti duomenys rodo, kad 2,6 proc. avarijų keliuose kyla būtent dėl mikromiego, kai vairuotojas trumpam užsnūsta ir išvažiuoja iš savo kelio juostos ar nepastebi kokio nors situacijos pasikeitimo kelyje. Tačiau šiuo atveju statistika realios situacijos neatspindi ir yra tik ledkalnio viršūnė.
Kadangi nustatyti, ar vairuotojas buvo budrus avarijos metu, nėra galimybės, statistikoje atsispindi tik tie atvejai, kuomet vairuotojai patys prisipažino, kad prieš padarydami avariją buvo užsnūdę. Dalis vairuotojų neabejotinai šį faktą nuslepia, o daliai vairuotojų užduoti šį klausimą jau būna per vėlu...
Tikrąjį mikromiego keliamos grėsmės mastą geriau atskleidžia kita 2005 m. JAV vykdyta apklausa. Jos metu 37 proc. vairuotojų prisipažino, kad bent kartą gyvenime buvo užsnūdę prie vairo, 13 proc. vairuotojų nurodė, jog taip jiems nutinka bent kartą per mėnesį, o 4 proc. nurodė, kad dėl to, jog užsnūdo prie vairo, jie buvo patekę į avariją arba vos vos jos išvengė. Lietuvoje analogiškų tyrimų atlikta nebuvo, tačiau greičiausiai atsakymai iš esmės nesiskirtų.
Eismo dalyviai patys turi suvokti pavojų
„Neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės“, sako IV Kelių eismo taisyklių skirsnis. Tačiau problema slypi tame, kad nuovargio, skirtingai negu alkoholio kiekio organizme, neįmanoma paprastai išmatuoti.
Policininkas gali nubausti žmogų, kuris vairuoja neblaivus, tačiau jis niekaip nesugebės įrodyti, kad asmuo vairuoja kovodamas su noru miegoti ir dėl to potencialiai kelia dar didesnę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Taigi, eismo dalyviai turi patys būti atsargūs ir suvokti, kokį pavojų jie kelia.
Kaip kovoti su mikromiegu? Jeigu mikromiegas yra ligos simptomas, tuomet žmogui derėtų tiesiog išvis vengti sėsti už vairo. Tačiau didžiąja dalimi atvejų mikromiego epizodai žmogų ištinka tiesiog dėl nuovargio ir įprasto miego trūkumo. Todėl patarimas paprastas – nesėskite prie vairo, kai esate labai pavargę. O jeigu jau tenka vairuoti, darykite viską, kas padeda išlikti budriems: kramtykite gumą, išgerkite kavos, prasidarykite langą, net jei ir šalta, klausykitės nemėgstamos muzikos (būtent nemėgstamos, kad negalėtumėte atsipalaiduoti).
Taip pat nuolat stebėkite save. Jei jaučiate, kad Jums sunku susikaupti ir žiūrėti į kelią, neatsimenate paskutinių kelių kelionės minučių, sunkiau išlaikyti automobilį, kad jis važiuotų tiesiai, tuojau pat sustokite ir 15 minučių pasnauskite.
Jeigu esate automobilio keleivis ir žinote, kad vairuotojas yra pavargęs, atidžiai jį stebėkite. Tai, kad vairuotojui gresia mikromiegas, o gal jis jau ir užsnūdo, galite suprasti iš šių ženklų: vairuotojas ne iš karto išgirsta Jūsų klausimus, atrodo atsiribojęs nuo pasaulio; yra prisimerkęs; nepastebi arba labai vėlai pastebi greičio ribojimo kalnelius, kelio ženklus ar kitus objektus; neadekvačiai reaguoja į kitų vairuotojų veiksmus; ilgai žiūri į vieną tašką nesukoncentruotu žvilgsniu.
Tokiu atveju iš karto imkitės veiksmų, kad atkreiptumėte vairuotojo dėmesį, o tada įtikinkite jį sustoti šalikelėje ir pasnausti. Nepamirškite – jis rizikuoja ne tik savo, bet ir Jūsų sveikata ir gyvybe.