Automobilių vairuotojai dviratininkų nemato sankryžose

Pastaruoju metu daugėja dviratininkų sužeistų eismo įvykio metu.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 2, 2014, 2:39 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 7:30 AM

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvos kelių policijos tarnyba jau užfiksavo 124 atvejus, kai nukentėjo dviratininkai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sužeistųjų skaičius išaugo 61 procentu.

Draudimo bendrovės „If“ Švedijoje atliktas dviračių avarijų tyrimas rodo, jog dažniausiai susidūrimai tarp automobilių ir dviračių įvyksta prieš kertant sankryžą.

Dažniausiai eismo įvykiai pasitaiko, kuomet automobilis suka į dešinę (33 proc.), dviratininkas važiuoja tiesiai dviračių taku, o abiem transporto priemonėms dega žalia šviesa. Automobilio vairuotojas tuo metu yra sutelkęs dėmesį į automobilių eismą sankryžoje.

Antra pagal dažnumą pasitaikanti eismo įvykių priežastis yra, kai dviratininkas atvažiuoja iš kairės pusės dviračių taku - dar prieš kirsdamas sankryžą, o automobilis važiuoja tiesiai (26 proc.). Incidentai prieš pat sankryžą yra penkis kartus dažnesni nei ją kertant.

„Pavojus kyla, kadangi dviratininkas mano, jog automobilis prieš sankryžą lėtėja tam, kad jį praleistų, tačiau jis tik prisitaiko greitį prieš ją kertant. Šis nesusipratimas sukelia daug nelaimingų atsitikimų.

Nors dviračių eismas didėja, tačiau Lietuvoje vairuotojai vis dar nėra įpratę dalintis keliu su mažesniu greičiu važiuojančia transporto priemone“ - sako draudimo bendrovės „If“ vyriausioji asmens žalų ekspertė Alytė Balkuvienė.

Jos teigimu, dėmesingumo stoka, paprastai iš automobilių vairuotojų pusės ir adekvačiai neįvertintas pavojus iš dviratininkų pusės yra pagrindiniai faktoriai sukeliantys tokį didelį avaringumą.

Su pagrindinėmis priežastimis, sukeliančiomis daugiausiai dviračių ir automobilių avarijų sankryžose, sutinka ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Linas Vainius.

Jo teigimu, neišspręstas sankryžų kirtimas, projektuotojų klaidos įrengiant sankryžas ir nepagalvojant apie visus eismo dalyvius, šiuo metu yra pagrindiniai faktoriai lemiantys tokį didelį avaringumą.

„Pavojingiausia, kai prieš sankryžą ar išsukimą iš pagrindinio kelio dviratininkas juda dešiniu kelkraščiu, o šalia važiuojantis vairuotojas suka dešinėn ir nepraleidžia tiesiai važiuojančio dviratininko, taip sukeliant avarinę situaciją. Arba tais atvejais, kai greta kelio eina dviračių takas ir dviračių tako susikirtimuose su išvažiavimais iš kiemų ar gretimų teritorijų susiduria dviratininkai ir automobiliai, nepraleisdami vieni kitų“ – sako L.Vainius.

Dviratininkų atstovo nuomone, keli pasaulyje plačiai naudojami sprendimo būdai, galėtų padėti sumažinti avarijų skaičių. Jau seniai pasitvirtinę pavyzdžiai, kuomet dviratininkams sankryžos pradžioje padaryta atskira salelė - išplatėjimas, kad jie stovėtų prieš automobilius ir pirmi pajudėtų, o vairuotojai juos matytų priekyje ir suprastų jų manevrus.

Taip pat reguliuojamose sankryžose dviratininkams anksčiau užsidegantis šviesoforo signalas ir jie pajuda pirmi. Visi šie atvejai aprašyti profesinėje literatūroje, netgi Susisiekimo ministerijos rekomendacijose dėl dviračių infrastruktūros, bet svarbiausia, kad vairuotojas prieš sukdamas ar kirsdamas sankryžą akimis ieškotų ne tik automobilių ar pėsčiųjų, bet ir dviratininkų.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.