Tokį siūlymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas penktadienį išsakė saugiam eismui skirtoje konferencijoje Seime. Anot jo, tai būtų viena priemonių, kovojant su „karu“ keliuose. Tuo metu socialdemokratų deleguotas teisingumo ministras Juozas Bernatonis pranešė registravęs pasiūlymą Baudžiamajam kodeksui, kad neblaivūs prie vairo su daugiau kaip 1,5 promilės vairuotojai rizikuotų būti baudžiami iki dviejų metų nelaisvės.
J.Sabatauskas teigė, kad situacija Lietuvos keliuose gerėja, bet šalis dar išlieka tarp turinčiųjų didžiausią žuvusiųjų per
avarijas skaičių Europoje.
Prilygina tyčiniam nusikaltimui
„Nemažai įvykių įvyksta dėl neblaivių vairuotojų. Šiuo metu Seime diskutuojama dėl Administracinių pažeidimų kodekso ir
atsakomybę siūloma taikyti tiems neblaiviems vairuojantiems vairuotojams, kurie vairuoja iki 1,5 promilės. Kurių būtų
neblaivumas didesnis, formuojasi nuomonė, kad girto vairavimas yra tyčinis veiksmas“, – sakė J.Sabatauskas.
„Šiuo metu (dėl neblaivaus vairuotojo – BNS) atsitikus eismo nelaimei, Baudžiamasis kodeksas traktuoja kaip neatsargią
nusikalstamą veiką. Vis dėlto girtumas nėra neatsargus ar netyčinis. Yra tokia nuomonė, galbūt reikia didesniam negu 1,5
promilės girtumui taikyti baudžiamąją atsakomybę. Ar pavyks mums priimti tokį pakeitimą, parodys gyvenimas“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje žuvusiųjų per dešimtmetį skaičius yra sumažėjęs nuo maždaug 700 iki 250 per metus, bet tai
– vis tiek vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Šiemet Lietuvos keliuose jau žuvo 220 žmonių, naujausią informaciją
pranešė J.Sabatauskas.
Pernai Lietuvos keliuose žuvo mažiausiai žmonių, palyginti su kitais Bepriklausomybės metais - nutrūko 258 gyvybės. Metais
anksčiau žuvusiųjų buvo 302.
Administracinės priemonės neveikia
Teisingumo ministras J.Bernatonis savo ruožtu pranešė registravęs siūlymą dėl baudžiamosios atsakomybės neblaiviems
vairuotojams. Pasak jo, pastarųjų metų statistika rodo, kad egzistuojančios priemonės neatgraso vairuotojų nesėsti prie vairo išgėrus.
„Taikomos administracinės priemonės ne visuomet padeda pasiekti tikslų. Atsiranda poreikis svarstyti griežtesnės
atsakomybės klausimą. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus būtų kur kas efektyvesnė nei
administracinė“, – sakė ministras.
Jis paskelbė registravęs siūlymą nustatyti baudžiamąją atsakomybę tiems asmenis, kurie vairavo būdami apsvaigę nuo
alkoholio, kai jų kraujyje yra daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, taip pat tiems, kurie vengė pasitikrinti blaivumą, taip pat
alkoholį vartojusiems, kai sukėlė įvykį, - už tai asmeniui grėstų bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų
metų.
Laisvės atėmimas – kraštutiniu atveju
Ministras pabrėžė, kad laisvės atėmimas būtų kraštutinė priemonė, o prevenciškai vairuotojus veikti turėtų galimybė gauti
teistumą.
„Pritaikius asmeniui baudžiamąją priemonę atsiranda teistumas, o su tuo – neigiami susiję padariniai. Aš manau, tai
būtų pakankamai efektyvi priemonė, nes visos kitos neduoda rezultato, ir per daug dažnai vairuotojai dar sėda prie vairo
išgėrę, o kai kurie tuo dar ir puikuojasi. Reikia turėti omenyje, kad laisvės atėmimo bausmė turėtų būti vertinama kaip paskutinė priemonė, kai kitos alternatyvios bausmės nepadėtų pasiekti bausmės tikslų – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamo veikos darymo“, – sakė J.Bernatonis.
„Statistika rodo, kad neblaivių asmenų vairavimas dar yra labai plačiai paplitęs reiškinys Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2013
metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykę eismo įvykiai sudarė 8 proc. visų registruotų įvykių, kuriuose nukentėjo
žmonės. 2013 metais išaiškinta 365 tūkst. kelių eismo taisyklių pažeidimai, iš kurių 13 tūkst. – padaryti neblaivių
vairuotojų“, – statistiką pateikė teisingumo ministras.