Paradoksalu, tačiau geros oro sąlygos ir lygus kelias gali kelti patį didžiausią pavojų, nes būtent tuomet vairuotojai neatsargiai lenkti ir viršyti greitį.
Mįslingos avarijos aplinkybės
Avarijos kaltininkas kol kas nėra žinomas. Pagal pirminius duomenis buvo įtariamas „Hyundai“ vairuotojas, esą jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša trenkėsi į BMW, tačiau vykstant tyrimui paaiškėjo, kad nelaimė įvyko eismo juosta, kuria važiavo visureigis.
Tačiau tyrėjai neskuba daryti išvadų ir kaltinti BMW vairuotojo. Gali būti, kad jis į priešpriešinę eismo juostą jis išvažiavo norėdamas išvengti susidūrimo su į jį atlekiančiu „Hyundai“, kuris staiga sugrįžo į savo eismo juostą.
Pirminėje policijos ataskaitoje rašoma, kad jis buvo blaivus, tačiau įvykio liudininkai linkę tuo abejoti. Abiejų vairuotojų kraują tiria medicinos ekspertai. Jie pasakys, ar kuris nors iš jų buvo išgėręs.
Avarijoje iš karto žuvo BMW važiavusi 31 m. moteris ir jos trejų metų dukra. Mažylė po smūgio išlėkė pro langą.
Policija patvirtino, kad eismo įvykio metu ji nebuvo prisegta saugos diržu, nors automobilyje ir buvo įrengta vaikiška kėdutė.
Dėl vairuotojo gyvybės dar kovojo medikai, tačiau 36 m. vyras, pats dirbęs ugniagesiu-gelbėtoju, mirė ligoninėje.
BMW taip pat sėdėjusi 10 metų mergaitė iš pradžių buvo sąmoninga, bet vėliau paniro į komą. Ji išvežta į Klaipėdos vaikų ligoninę. Gelbėtojų teigimu, jos būklė sunki.
Antra kaktomuša per keletą dienų
„Hyundai Galloper“ važiavę žmonės – vyras, žmona ir dukra – patyrė įvairių sužalojimų, bet po avarijos buvo sąmoningi. Visureigį vairavęs 44 m. vyras neteko dalies rankos, jam lūžo žastikaulis, vyras patyrė smegenų sukrėtimą.
15 metų merginai nustatyta stuburo trauma, įvairių sužeidimų patyrė ir vairuotojo žmona – 41 metų moteris.
Tai – ne pirmoji panašiomis aplinkybėmis įvykusi tragedija per pirmąją šio mėnesio savaitę.
Spalio 2 dieną kelyje Vilnius – Molėtai netoli Bijutiškio susidūrė „Toyota Corolla“ ir „Fiat Bravo“ automobiliai. Avarija įvyko vienam iš jų išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą.
Policija pranešė, kad avarijoje žuvo moteris. Dar trys žmonės buvo sužeisti.
Viršija leistiną greitį
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas portalui lrytas.lt sakė, kad šiuo metu laukia daugiau informacijos apie eismo įvykį prie Plungės. Ją turėtų suteikti kelio ruožą aptarnaujanti VĮ „Telšių regiono keliai“.
Pašnekovas priminė, kad priešpriešiniai susidūrimai yra pačios pavojingiausios avarijos. Kadangi smūgio metu sumuojasi abiejų transporto priemonių greičiai, net ir vis saugesniais tampantys automobiliai nepadeda išvengti tragiškų pasekmių.
N.Abukauskas atkreipė dėmesį, kad daugeliu atvejų jų pavyktų išvengti, jei vairuotojai laikytųsi leistino greičio. O eismo įvykiai, kurie visgi nutiktų, turėtų ne tokius šiurpius padarinius.
Taip pat mažylės gyvybė galėjo būti išgelbėta, jei ji būtų buvusi prisegta kėdutėje. Nors vis daugiau tėvų suvokia vaikiškų saugos kėdučių svarbą, dalis vis dar atsainiai žiūri į būtinybę vaiką prisegti arba teisinasi, kad vaikui kėdutėje sėdėti nepatinka.
„Net jei ir susidaro pavojinga situacija, esant mažesniam greičiui, vairuotojas turi daugiau laiko sustabdyti automobilį arba atlikti manevrą, kuris padėtų išvengti tiesioginio smūgio. Kai greitis didelis, jam telieka tik akimirka pasiruošti neišvengiamam smūgiui“, – komentavo jis.
Tačiau jis patarė neteisti eismo dalyvių pagal pirminius liudininkų parodymus. Pasitaiko atvejų, kai po ikiteisminio tyrimo paaiškėja nenumatytos aplinkybės – į priešpriešino eismo juostą išvažiavęs vairuotojui sutriko sveikata ar pan.
„2+1“ eismo juostos
Galimas inžinerinis sprendimas siekiant išvengti avarijų kaktomuša yra kelio platinimas įrengiant tris („2+1“) eismo juostas ir atitvarais atskiriant priešingus transporto srautus. Lietuvoje pirmoji tokia atkarpa bus įrengta magistralės „Via Baltica“ ruože – Panevėžio aplinkkelyje.
Taip pat jau rengiamas ir projektinis pasiūlymas dėl šios eismo organizavimo priemonės pritaikymo kelyje Kaunas – Prienai – Alytus. Čia trys eismo juostos būtų tiesiamos atkarpoje nuo Garliavos iki Prienų. Pastarojo projekto vykdymas šiek tiek užtruks, mat valstybei dar reikia išpirkti žemę.
Nors tai padeda išvengti 100 proc. visų eismo įvykių, kurie nutinka dėl išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, N.Abukauskas pažymėjo, kad dėl didelės kainos net tokiose saugaus eismo pasiekimais garsėjančiose šalyse kaip Švedija, jis taikomas ribotai.
„Mes turime daugiau nei 22 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, tik keli šimtai km iš jų yra automagistralės. Visa kita – paprasti keliai. Taigi didžiulio proveržio pertvarkyti juos į „2+1“ tipą galimybės yra labai miglotos“, – konstatavo pašnekovas.
Pertvarkomas kelias turi platėti, todėl daugeliu atvejų įsiterpiama į privačių žemės savininkų valdas. O tuomet visas procesas nenusakomai prailgsta.
Švedijoje toks eismo srauto organizavimo modelis daugiausiai taikomas rekonstruojant plačius seniau nutiestus kelius.
Plačius kelius – siaurins
N.Abukauskas sakė, kad sudėtingiausia avaringumą sumažinti tiesiuose kelio ruožuose. Jei pavojingoje sankryžoje galima įrengti saleles, perdaryti ją į žiedinę ar įrengti greičio matuoklį, tai po to sekančiai tiesiai atkarpai visa tai netinka.
Todėl taikyti tenka visą priemonių kompleksą. Itin svarbus, anot pašnekovo, yra greičio kontrolę atliekančios kelių policijos vaidmuo.
Kitas reikšmingas aspektas – vairuotojų švietimas. Žmonėms privalu nuolatos priminti, kodėl greitį viršyti yra pavojinga ir kad tai kelia pavojų bet kokiame kelyje.
Saugaus eismo skyriaus vedėjas pasakojo, kad užsienio šalyse ganėtinai plačiai taikomas ir iš pažiūros absurdiškas sprendimas – kelių siaurinimas. Taip daroma todėl, kad platus kelias vairuotojams sukuria didesnio saugumo iliuziją ir dauguma jų yra linkę viršyti greitį.
„Kuo kelias siauresnis, tuo greitis jame mažesnis. Taip pat mažiau nutinka ir skaudžių eismo įvykių“, – komentavo N.Abukauskas.
Lietuvoje ši priemonė taip pat bus taikoma, tačiau kaip pažymėjo pašnekovas, tai nereiškia, kad kelininkai ims masiškai ardyti kelius. Siaurinimas kaip saugumo priemonė gali būti atliekamas juos rekonstruojant.
Apie tai, kad sukuriamas mažesnio saugumo įspūdis duotų efektą liudija ir eismo įvykių statistiką, pagal kurią vingiuotuose kelio ruožuose priešpriešinių susidūrimų įvyksta gerokai mažiau, nei tiesiuose.