Sutemus kelyje Panevėžys-Vilnius briedį partrenkęs vairuotojas sėdėjo prie naujos kartos 3 serijos BMW vairo, tačiau avarijos metu automobilio stogas ir priekiniai statramsčiai neatlaikė didelės gyvūno masės, o vairuotojas buvo prispaustas automobilyje.
Iš ten jį vaduoti lauk teko ugniagesiams. Į ligoninę išvežtas vyras išvežtas labai sunkios būklės. Automobilyje buvusiai jo žmonai taip pat prireikė medikų pagalbos, tačiau ji atsipirko mažesniais sužeidimais.
Skirtingi avarijų padariniai
Kol kas nėra žinoma, kokiu greičiu važiavo BMW. Po susidūrimo automobilis įvažiavo į skiriamąją žalią zoną, rėžėsi į atitvarą ir nuskriejo dar maždaug 200 metrų.
Staiga į kelią iššokęs briedis eismo įvykio metu žuvo.
Praėjusią savaitę, tai buvo ne vienintelis atvejis, kai avariją sukėlė šie stambūs kanopiniai gyvūnai. Pirmadienį, kelyje tarp Panevėžio ir Piniavos kaimo tamsoje išėjęs žvėris taip pat pastojo kelią pravažiuojančiam automobiliui.
Į avariją patekusio automobilio „Renault Espace“ vairuotojas tuomet atsipirko lengvu išgąsčiu.71-erių vyro mašina buvo kaip reikiant aplamdyta, sudaužyti priekiniai stiklai.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Greitai atvykusiems medžiotojų būrelio nariam teko nušauti besikankinantį gyvūną.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistai pastebi, kad išskirti pavojingiausias vietas sunku, nes skirtingos laukinių gyvūnų rūšys ganosi skirtinguose teritorijose, todėl pasakyti, kad vienur ar kitur eismo įvykių daugiau sudėtinga.
Tvoros prie intensyviausių kelių
Visgi jie pažymi, kad tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų pirmiausia planuojamos ir įrengiamos prie intensyviausių kelių, nes dėl didelio transporto srauto yra didesnė tikimybė susidurti su staiga į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu.
Susiję straipsniai
LAKD atstovai tikina, kad inžinerinės priemonės naudojamos net tik užtikrinti saugų eismą valstybinės reikšmės automobilių keliuose, bet ir norint apsaugoti laukinius gyvūnus. Dažniausiai naudojamos tinklo tvoras nuo laukinių gyvūnų, horizontalūs barjerai, požeminės perėjos ir specialios rampos.
Tai daroma tam, kad į važiuojamąją kelio dalį patekęs, galėtų grįžti atgal į mišką. Tačiau kelių direkcijos atstovai sako, kad ir žmonės elgiasi nelabai atsakingai. Pavyzdžiui, tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų yra įrengiami vartai įvažiavimuose į mišką arba į sodybas.
Ant vartų yra prisuktos lentelės, kuriose parašytas prašymas juos uždaryti. Tačiau tvoras prižiūrintys darbuotojai guodėsi, kad tik nedaugelis pravažiuojančių gyventojų, vartus uždaro.
Didelė problema, anot kelių direkcijos specialistų, išlieka ir vandalizmo atvejai: žmonės dažnai patys praardo įrengtas tvoras, kartais tinklas tiesiog pavagiamas.
Antžeminės perėjos – per brangu
Gyvūnams įrengiamos požeminės perėjos, tačiau kaip sakė LAKD atstovai jų efektyvumą mažina tai, kad didesnio skerspjūvio požeminėmis perėjomis vaikšto gyventojai, taip pat važinėja su transporto priemonėmis, o tai atbaido gyvūnus.
Žaliaisiais tiltais dar vadinamų antžeminių perėjų gyvūnams Lietuvoje kol kas nėra. Nuo tokių projektų LAKD sulaiko du svarbiausi faktoriai – labai didelė žaliojo tilto kaina ir tai, kad jo pastatymui reikalingas didelis žemės plotas.
Neužtenka tik kelio juostos, todėl žaliojo tilto įrengimui reikėtų paimti žemės visuomenės poreikiams, o tai iššaukia didžiulį visuomenės pasipriešinimą.
Kelių direkcijos žiniomis – vieno žaliojo tilto įrengimas (50 m pločio) kainuotų apie 3,5 mln. eurų.
Automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius kasmet didėja. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, vis didesnę dalį tokių įvykių sudaro susidūrimas su kanopiniais gyvūnais.
Dažniausiai laksto maži gyvūnai
Gamtos fotografas Marius Čepulis pasakojo, kad dažniausiai Lietuvos keliuose yra numušami smulkūs žvėrys – usūriniai šunys, lapės ir kt. Jiems nuolatinis judėjimas keičiant mitybos vietą iš dieninės į naktinę yra įprastas.
Tuo metu žiemai įsikūrę stambūs kanopiniai gyvūnai toli nejuda. Naktį išeina į laukus, o naktį grįžta atgal į mišką. Kaip sakė M.Čepulis, po šalį jie neklajoja.
Gamtoje itin daug laiko praleidžiančiam fotografui neteko matyti, kad gyvūnai pralaužtų užtvaras. Anot jo, tą galėtų padaryti šernai, tačiau paprastai jie taip nesielgia.
Jei gyvūnas išbėgo į kelią. M.Čepulio teigimu, vairuotojui jau per vėlu yra spausti garsinį signalą arba signalizuoti šviesomis. Jis akcentavo svarbiausią taisyklę – jei prieš jus išbėgo vienas žvėris, iš karto reikia stabdyti ir žiūrėti, nes iš paskos dažniausiai jų pasirodys daugiau.
„Jei jau praėjo vedlys, kiti gyvūnai bėga jam iš paskos ir į nieką nežiūri. Jie tiesiog bėgs tiesiai, todėl jums belieka sustoti ir laukti“, – vienintelį patarimą davė biologas.