Vairavimo mokytojas paaiškino, kodėl gatvėse – tiek tragedijų

Lietuvoje pėsčiųjų apsauga ir toliau išlieka vienu aktualiausių eismo saugumo klausimų. Viskas prasideda nuo to, kad patys pėstieji savęs nesaugo, o vengimas dėvėti atšvaitus gali turėti labai liūdnas pasekmes.

KET taisykles gerai žinantis vairuotojas gali teisintis, kad pėsčiasis neįvertino automobilio greičio ir atstumo iki jo.<br>Vlado Ščiavinsko nuotr.
KET taisykles gerai žinantis vairuotojas gali teisintis, kad pėsčiasis neįvertino automobilio greičio ir atstumo iki jo.<br>Vlado Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 29, 2016, 1:23 PM, atnaujinta Jun 9, 2017, 9:46 PM

Tačiau neverta pamiršti ir vairuotojų pareigų pėstiesiems. Apie tai redakcijai skirtame laiške kalba vairavimo mokyklos „Juronas“ mokymų vadovas Vytautas Šantaras.

Pasidalinti savo pastebėjimais patyrusį instruktorių paskatino lrytas.lt „Auto“ rubrikos redaktorės Ilonos Steponėnės straipsnis apie saugumą pėsčiųjų perėjose.

„I.Ilfas ir J. Petrovas sarkazmu persunktoje knygoje „Aukso veršis“ rašė: „Pėsčiuosius reikia mylėti. Pėstieji – tai didžioji žmonijos dalis.Maža to – geriausioji jos dalis. Pėstieji sukūrė pasaulį.“

Kaip mūsų vairuotojai myli pėsčiuosius galime matyti 2014 metų eismo įvykių suvestinėje. Tais metais gatvėse ir keliuose žuvo 265 eismo dalyviai, tarp jų 108 pėstieji.

Iš šio skaičiaus 32 pėstieji žuvo pėsčiųjų perėjose. Tai didelė gimnazijos klasė. Kodėl eismo dalyvis, laikydamasis kelių eismo taisyklių, jausdamasis saugus eidamas pėsčiųjų perėja, žūva?

Pėsčiasis gali būti bet kokio amžiaus, bet kokio išsilavinimo. Supratimas apie automobilių judėjimo dinamiką taip pat gali skirtus. Tad šviesti juos iš tikrųjų reikėtų, tačiau, ar tai išspręstų problemą?

Visai kas kita yra vairuotojas. Baigęs specialius kursus, patikrinta jo sveikata.

Visuomenės švietimo klausimas jau 25 metus įvardytas eismo saugumo įstatyme, tad kažkokių naujovių šiuo metu nereikia. Reikia tik vykdyti, o tai seniai numatyta norminiuose dokumentuose.

Noriu kalbėti apie nelaimes nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Kelių eismo taisyklėse aiškiai išdėstyta kaip turi elgtis eismo dalyviai – pėstieji ir vairuotojai, artėdami prie ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos.

Reikalavimo pėstiesiems žengiantiems į perėją įvertinti artėjančio automobilio greitį ir atstumą iki jo reikia taikyti užmiesčio keliuose, kur transporto priemonių greitis yra žymiai didesnis ir kertamoje kelio vietoje nėra įrengtų pėsčiųjų perėjų.

Reikalavimas taip elgtis mieste daro meškos paslaugą vairuotojams – galima aiškinti, kad pėsčiasis neįvertino jo greičio ir atstumo ir atsidūrė perėjoje, o jis, vairuotojas, neturėjo techninių galimybių išvengti susidūrimo. Taip pat aiškinama, kad pėsčiasis staiga įėjo į pėsčiųjų perėją.

Būsimiems vairuotojams diegiame supratimą, kad nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pirmenybę pėsčiasis turi ne tik įžengęs į perėją, bet ir besiruošdamas tą daryti. Aiškiname, kad visų profesijų žmonės, kurie vairuoja automobilį yra vairuotojai, o ne gydytojai, mokytojai, kirpėjai ir t.t.

Jų galvos turi būti užimtos vairavimu, o ne profesiniais ar asmeniniais reikalais. Aiškiname, kad aplinkos stebėjimo lauke pamačius pėsčiųjų perėjos ženklą, bet kuriuo atveju dera mažinti automobilio greitį, nes pėsčiasis gali atsirasti perėjoje iš už jos prieigą užstojusio automobilio arba tuoj pat gali keistis šviesoforo signalas, leidžiantis pėsčiajam eiti per perėją.

Gatvėje ar kelyje vairuotojas privalo telkti dėmesį kaip galima toliau, kad spėtų pamatyti kliūtis.

Jeigu laikytųsi tokių patarimų, pėsčiųjų perėjos ženklus turėtų pamatyti žymiai anksčiau nei prie jos privažiuos.

Vis dėlto, ar taip elgiasi visi vairuotojai?

Pamatęs ženklą „Pėsčiųjų perėja“ vairuotojas privalo mažinti greitį arba sustoti. Jo pareiga – pasirinkti saugų greitį esant bet kokioms eismo sąlygoms.

Kelių eismo taisyklėse akcentuojama, kad reikia praleisti į perėją įėjusį pėsčiąjį. O kaip su tuo, kuris dar ant šaligatvio ir tuoj tuoj gali įžengti? Kiek laiko pėsčiajam reikia žengti vieną žingsnį? Sekundės dalies. O sustabdyti automobilį reikia žymiai daugiau laiko.

Siūlėme formuluotę „įžengusį į perėją“ keisti „ne tik įžengusį, bet ir besirengiantį žengti“. Siūlėme, kad įėjęs į pirmą eismo juostą pėsčiasis įsitikintų, ar stoja automobilis, važiuojantis antrąja eismo juosta, o taip pat ir trečiąja. Juk pasitaiko, kad pažeisdami KET, matydami prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį, gretima juosta važiuoja kiti nesustodami. Kol kas pasiūlymai nebuvo įvertinti.

Važiuojant gatvėmis su skiriamąja juosta ir artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepakanka stebėti savos krypties aplinką ir joje esančius pėsčiuosius. Gali būti kad iš priešingos krypties eismo juostos bėgs pėsčiasis ir kol privairuosime prie perėjos, jis bus mūsų pusėje. Nors pėsčiasis neturi bėgti perėja.

Pavojinga, kai artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jos prieigas užstoja stovintys automobiliai, nors ir nepažeisdami KET.

Tad ko reikia, kad eismo nelaimės bent šioje gatvės vietoje sumažėtų ar apskritai neįvyktų? Reikia besąlygiškai vykdyti vairuotojams keliamus reikalavimus: atidžiai vairuoti, mažinti greitį ir sustoti. Pėsčiuosius reikia mylėti.

Kol kasmet prarandama didelė gimnazijos klasė, patarimas pėstiesiems – ženkite į perėją tada, kai automobilis visiškai sustoja.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.