Po baisaus įvykio medikai pasakė, ką per avariją patiria žmogus

Pirmieji prie apvirtusio „Opel Astra“ atskubėję žmonės išvydo kraupų vaizdą. Sudaužytame automobilyje gulėjo žuvusi mergina. Vairuotoja nebuvo prisisegusi saugos diržo, per avariją trenkėsi į priekinį stiklą ir šukės jai perrėžė kaklą.

Nuo tada tuo pačiu keliu Bijotai–Kryžkalnis važiavo tūkstančiai automobilių, bet ne visi vairuotojai pasirūpino, kad jų neištiktų toks pat likimas.

Beveik nėra abejonių, kad 26 metų mergina būtų likusi gyva ir greičiausiai sunkiai nesusižeidusi, jei būtų prisisegusi saugos diržu.

VĮ „Tauragės regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus viršininkas Raimondas Pocius prisiminė, kad lemtinga avarija įvyko lygioje vietoje. „Tai tiesus, atviras kelio ruožas, mažas eismo intensyvumas. Jauna vairuotoja važiavo viena, buvo jau sutemę, iki Kryžkalnio jai buvo likę apie 5 km“, – sakė jis.

Tą vakarą krito šlapdriba ir vairuotoja, nepasirinkusi saugaus greičio, nulėkė nuo kelio, automobilis apvirto.

Nors automobilio virtimas atrodo labai baisiai, paprastai žmonės atsiperka lengvais sužalojimais, jei būna prisisegę saugos diržus. Automobiliui verčiantis vairuotojas ir keleiviai nepatiria tokio staigaus sustojimo efekto, pavyzdžiui, kaip po kaktomušos į kitą automobilį.

Saugos diržai vairuotoją ir keleivius išlaiko sėdynėse ir apsaugo nuo nevaldomo judėjimo po visą automobilio saloną.

Tačiau jei žmonės būna neprisisegę, jie gali trenktis į besiverčiančio automobilio vidaus detales ar išlėkti pro langą ir mirtinai susižaloti dūžtančiu stiklu, trenktis galva į žemę arba nukristi po nevaldoma transporto priemone.

Kad tai aktualu net važiuojant palyginti nedideliu greičiu, įrodė vos prieš kelias dienas, sausio 27-ąją, Šiauliuose įvykusi avarija. Sankryžoje susidūrus dviem automobiliams „Volkswagen Golf“ virto ant šono, o jo vairuotojas iškrito lauk ir pateko tiesiai po antruoju automobiliu „Volvo“. Jaunas vaikinas tik dėl laimingo atsitiktinumo atsipirko sumušimais ir ausies plyšimu.

Stipriai susižaloti neprisisegus galima net per nedidelę avariją, kai vienas automobilis atsitrenkia į kito galą. Smūgio metu į kitą transporto priemonę atsitrenkęs automobilis akimirksniu sustoja, bet vairuotojo kūnas tuo metu vis dar juda tuo pačiu greičiu kaip ir anksčiau, iki kol jį sulaiko saugos diržas. Taip vairuotojai pajunta stiprų trūktelėjimą.

Jei saugos diržas neprisegtas, žmogaus kūnas juda pirmyn, kol atsitrenkia į vairą, prietaisų skydelį ar priekinį stiklą. Tai gali nutikti net judant palyginti nedideliu 20–30 km/val. greičiu.

Koks pojūtis atsitrenkus į kliūtį važiuojant 30 km/val. greičiu ir kaip atrodo virtimas automobiliu prisisegus saugos diržus, žmonės gali išbandyti per įvairius renginius Lietuvos automobilių kelių direkcijos demonstruojamuose saugos diržų ir automobilio virtimo simuliatoriuose.

R.Pocius pabrėžė, kad vis dar yra vairuotojų, kurie atkakliai ignoruoja reikalavimą segtis saugos diržą. Nors tokių gerokai mažiau nei prieš 8–10 metų, kai keliuose važinėdavo daugybė neprisisegusių žmonių.

Galinėse sėdynėse važiuojantys keleiviai vis dar labai dažnai nesisega saugos diržo. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ apklausos duomenimis, 15 proc. keleivių saugos diržo gale nesisega niekada, o dar 30 proc. jį segasi retai. Vos 31 proc. keleivių visada prisisega sėdėdami galinėse sėdynėse.

Pasak R.Pociaus, toks atsainumas – itin pavojingas. „Neprisisegę keleiviai gale sukelia mirtiną pavojų sėdintiems priekyje. Jie po smūgio didžiule jėga skrenda į priekį ir gali ne tik žūti patys, bet ir užmušti sėdinčius priekyje“, – aiškino jis.

Specialistas taip pat įspėjo ir mamas, kurios vietoj specialios kėdutės nusprendžia vežtis vaiką laikydamos ant rankų ir mano, kad tai – ne mažiau saugu.

„Tokios jėgos, kokia veikia smūgio metu, niekas nepajėgus atlaikyti, net stipriausias vyras“, – tvirtino R.Pocius.

Saugos diržams besipriešinantys vairuotojai teisinasi, neva diržai taip pat gali sužeisti. Tačiau medikai pabrėžia, kad tokios avarijos, per kurias prisisegę žmonės patiria traumų, neprisisegus gali baigtis mirtimi.

„Pats saugos diržas gali tapti specifinių sužalojimų priežastimi. Pavyzdžiui, prisisegusiam saugos diržą ir į didelę avariją patekusiam žmogui gali lūžti raktikaulis ar šonkaulis, tačiau, palyginti su galvos traumomis, kurių patiria neprisisegę saugos diržų žmonės, ar net mirtimi, tai be kalbų geresnė išeitis“, – sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas med. m. dr. Sigitas Ryliškis.

Jis atkreipė dėmesį ir į vaikiškų saugos kėdučių svarbą: „Specialioje kėdutėje neprisegtas mažylis avarijos momentu gali būti išsviestas iš automobilio. Jam gresia rimčiausios ir sudėtingiausios įvairaus pobūdžio traumos, neatmetant ir mirties.“

Santariškių klinikų gydytojas ortopedas-traumatologas Titas Ramanauskas pabrėžė, kad saugos diržas apsaugo nuo sunkiausių atvejų, kai vairuotojai ir keleiviai patiria daugybę traumų – nuo galvos, krūtinės traumų iki daugybinių kaulų lūžių ar išlėkimo pro langą.

Net ir nedideliu greičiu važiuodami neprisisegę žmonės patiria galvos sumušimą, smegenų sukrėtimą, hematomą, kaklo slankstelių sužalojimą, panirimą ir panašių traumų.

„Važiuojant 40–50 km/val. greičiu diržas nieko nesužalos, o važiuojant kur kas greičiau, apie 130 km/val., gali sužaloti, bet apsaugos nuo rimtų, gyvybei grėsmingų sužalojimų, nes jei greitis didelis – žmogus gali išlėkti pro stiklą.

Negali būti net lyginami diržo ir eismo įvykio sužalojimai, – sakė gydytojas. – Žmogus automobilyje nestabilus, o diržas apsaugo, jis fiksuoja žmogų prie sėdynės.“

Medikai pažymi, kad žmonės kartais pervertina savo kūno tvirtumą – palyginti su automobiliu, žmogus išties yra labai trapus.

„Jei žmogus avarijos metu ne-prisisegęs saugos diržo, o važiuojama net ir palyginti nedideliu – apie 50–60 km/val. greičiu, jis greičiausiai trenksis galva į priekinį stiklą. Juk neprisegus saugos diržo nesuveikia ir oro pagalvės. O galvos traumos – labai sunkios.

Nelygu greitis, kuris buvo avarijos momentu, vairuotojas ar priekyje sėdintis keleivis gali patirti įvairiausių ir sudėtingiausių traumų.

Kuo didesnis greitis, tuo sunkesni daugybiniai sužalojimai. Tai gali būti dubens kaulų, šlaunikaulių lūžiai, atviri stambiųjų kaulų lūžiai, krūtinės ląstos, pilvo organų sužalojimai ir jau minėtos galvos traumos“, – aiškino gydytojas S.Ryliškis.

Savo ruožtu T.Ramanauskas prisiminė eismo įvykį, į kurį pats buvo patekęs.

„Važiavau į kalną, sustojau, o į mane priekiu į priekį trenkėsi nuo kalno važiuojanti mašina. Buvo toks stiprus smūgis, maniau, pusės mašinos neliko, o, pasirodo, tik vos vos įskeltas buferis.

Buvau su diržu. Bet pagalvojus, kaip pasijutau, nors automobilis jau stovėjo, kas būna, kai trenkiasi vienas 120 km/val. greičiu važiuojantis automobilis į kitą, priešais lekiantį taip pat? Diržas, be abejo, reikalingas“, – pabrėžė gydytojas.

Prisisegus diržą reikia prisiminti ir kitas saugumo priemones – laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių ir neviršyti greičio.

T.Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbu ne tik prisisegti saugos diržą, bet ir padaryti tai taisyklingai.

Diržas neturi eiti per pilvą apačioje, pečių juostą arba kaklą viršuje. Taisyklingai prisegtas diržas turi laikyti klubus apačioje, o viršuje eiti per raktikaulį ir tvirtai prilaikyti krūtinę.

Visuose šiuolaikiniuose automobiliuose diržo aukštį galima reguliuoti, todėl įsėdę ir prisisegę pabandykite pasilenkti į priekį – diržas negali nuslysti nuo peties arba įsiremti į kaklą.

Besilaukiančioms moterims taip pat būtina segtis diržą, nors dėl didėjančio pilvo tai ir nėra patogu. Apatinė diržo juosta turėtų gaubti pilvą iš apačios, o viršutinė eiti per krūtinę ir pro pilvo viršų.

Būtina ir susireguliuoti sėdynę pagal savo ūgį. Siekiant pedalų kojos neturi visiškai išsitiesti, bet ir negali remtis į po vairu esančią apdailą, o priglaudęs nugarą prie sėdynės vairuotojas turi pasiekti uždėti riešus ant vairo viršaus.

„Saugos diržas apsaugo nuo sunkiausių atvejų, kai vairuotojai ir keleiviai patiria daugybę traumų, – nuo galvos, krūtinės traumų iki daugybinių kaulų lūžių ar išlėkimo pro langą.“