Praėjusį šeštadienį įmonės „Vilneda“ autobusą „Setra“, kuriuo iš Vilniaus į ekskursiją Lenkijoje važiavo 40 moksleivių, trys mokytojos ir grupės vadovė, sustabdė Lenkijos kelių transporto inspekcija.
Po patikrinimo paaiškėjo, kad ir vairuotojas, ir jo porininkas neblaivūs. 59 metų amžiaus vairuotojas įpūtė 0,46 mg/l (apie 0,97 promilės). Kartu važiavusiam, tačiau tuo metu nevairavusiam jo 44 metų porininkui, nustatytas 0,76 mg/l neblaivumas (apie 1,6 promilės).
Nori tikrinti
Kaip patvirtino „Vilneda“ rinkodaros vadovas Tautvydas Žilinskas, autobusą vairavusio vairuotojo įmonės atstovai dar nematė, jis vis dar Lenkijoje, o antrasis vairuotojas labai apgailestavo dėl savo poelgio ir minėjo ieškosiantis darbo kitoje sferoje.
Kad tokių atvejų daugiau nepasikartotų, vežėjams yra dvi išeitys – į autobusus montuoti alkoblokus bei kruopščiai tikrinti vairuotojų praeitį.
T.Žilinskas tvirtino, kad įmonė jau naudoja įprastus alkotesterius, neprijungtus prie autobuso valdymo sistemos, bet prieš mėnesį kilo mintis pradėti montuoti ir alkoblokus.
„Yra alkotesteriai, nevisuose, bet nuo šiol bus visuose autobusuose, o alkoblokai, manome, kad dar padidins saugumą ir sumažins iki minimumo galimybę sėsti prie vairo neblaiviam. Praktiškai eliminuos tokią galimybę“, – tvirtino jis.
Brangi kontrolė
T.Žilinskas užtikrino, kad iki šiol įmonė nebuvo nustačiusi nė vieno atvejo, kad autobusą vairuotų neblaivus vairuotojas. Bet pripažino, kad anksčiau yra tekę gauti signalų iš užsakovų, kad per laisvą dieną kelionės viduryje vairuotojai galimai buvo pavartoję svaigalų.
Iš pradžių „Vilneda“ planuoja įdiegti alkoblokus į tris autobusus. Vienas toks prietaisas kainuoja apie 1,5 tūkst eurų ir PVM, bei dar apie 100 eurų atsieitų jo įrengimas.
„Jie veikia imobilaizerio principu – vairuotojas, prieš užvesdamas autobusą, turi atlikti matavimą, tai yra, papūsti į alkotesterį. Jie bus suprogramuoti nuliui promilių ir jei matavimas atitinka, leidžiama užvesti autobusą, – aiškino pašnekovas. – Informacija išsaugoma ir po kelionės yra galimybė ją nuskaityti ir matyti, kad buvo teigiamas testas.“
Alkobloką galima suprogramuoti ir taip, kad po kurio laiko, pvz., valandos važiavimo, vairuotojas turėtų dar kartą papūsti ir taip patikrinti, ar pirminis testas nebuvo suklastotas.
Duomenys apie prasižengimus kol kas neatskleidžiami
Vienintelė reali galimybė apgauti alkobloką – tai paprašyti kito žmogaus papūsti į alkotesterį už vairuotoją, bet nuo pilno autobuso žmonių tokios apgavystės nepavyktų nuslėpti.
„Aš nemanau, kad kažkas iš keleivių ar grupės vadovas sutiktų tą daryti, juk tai yra didelė atsakomybė“, – pabrėžė T.Žilinskas.
Verslininkams ieškant naujų vairuotojų visuomet yra rizika, kad darbo paprašys išgerti nevengiantis žmogus, bet tą numatyti labai sudėtinga.
„Žmogui ant veido neparašyta, ar jis geria. Stengiamės įvertinti prieš priimdami į darbą. Ieškosime galimybės gauti informaciją apie pretendentą į vairuotojus, apie jo nusižengimus, ar jam nebuvo anksčiau atimta teisė vairuoti dėl alkoholio“, – tvirtino pašnekovas.
Šiuo metu policija duomenų apie vairuotojo padarytus prasižengimus neviešina, bet vežėjai neslepia, kad papildoma informacija padėtų anksčiau pastebėti pavojų.
