Kaip pažymėjo vienas iš idėjos autorių, „Naktinė kritinė masė“ yra organizatorių neturintis naktinis pasivažinėjimas. Anot jo, tai ne renginys, o daugiau spontaniškas susibūrimas, kurio metu siekiama gerai praleisti laiką ir susipažinti su naktiniu miestu.
Pirmasis toks kolektyvinis dviratininkų pasivažinėjimas naktį Vilniuje įvyko dar 2010 m. Per šešerius metus „Naktinė kritinė masė“ tapo didesnė už dieninę. Nors pavadinimai panašūs, koordinatoriai tikina, kad jie – visiškai skirtingi.
Naktinio pasivažinėjimo koordinatoriams kilo šokių tokių nesklandumų, mat apklausus potencialius dalyvius paaiškėjo, kad maždaug 40 proc. iš jų neturi nei liemenių, nei žibintų.
Kelių eismo taisyklėse skelbiama, kad judant važiuojamąja dalimi dviračio priekyje turi degti baltos, o gale – raudono spalvos žibintas. Taip pat dviratininkas privalo vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Renginio koordinatoriai kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kuri sutiko skirti daugiau nei 50 ryškiaspalvių liemenių ir atšvaitų sostinės dviratininkams.
Oficialiai dalis „Naktinės kritinės masės“ dalyvių galėjo būti laikomi pažeidėjais, kadangi bendrojo naudojimo keliai važiavo be priekyje ir gale įrengtų žibintų.
Visgi reikia pasidžiaugti, kad sostinės dviratininkai suskubo ieškoti priemonių, kurios leistų užtikrinti bent jau minimalų saugumą.
