Į nelaimingus atsitikimus dviratininkai Lietuvoje patenka dar dažnai, o labiausiai minantys pedalus nukenčia po susidūrimų su automobiliais. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet eismo įvykiuose nukentėjo 121 dviratininkas, 100 iš jų – būtent susidūrimuose su automobiliais.
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, dviratininkai ir automobilių vairuotojai keliuose bei gatvėse galėtų išsitekti lengviau, jei tiek vieni, tiek kiti atsakingiau laikytųsi pagrindinių atsargaus vairavimo principų.
Draudimo ekspertas pateikia penkias pagrindines situacijas, kuriose dėl eismo dalyvių neatsargumo įvyksta neretai itin skaudžios nelaimės. Jų pasekmes dažnai gali sušvelninti dviratininko dėvimas šalmas, tačiau dviračių vairuotojai Lietuvoje šią apsaugos priemonę renkasi retai.
1. Smūgis į pravertas automobilio dureles.
„Vienas iš dažniausių automobilių ir dviračių susidūrimo atvejų – kai dviratininkas nepastebi pravertų stovinčio automobilio durelių arba šios praveriamos staiga, nepaliekant dviratės transporto priemonės vairuotojui galimybės laiku sureaguoti.
Priklausomai nuo dviračio važiavimo greičio, smūgis gali būti išties stiprus, o dviratininkas patirti rimtų traumų“, – sako R. Bieliauskas.
Tokias situacijas, anot draudikų atstovo, sukelia automobilių vairuotojų ar jų keleivių neatsargumas atidarant dureles arba dviratininkų išsiblaškymas. Pirmuoju atveju durelės praveriamos gerai neapsižvalgius, antruoju – važiuojama per dideliu greičiu, išsiblaškius, per arti pastatytų automobilių.
„Dviratininkai, jei įmanoma, turėtų važiuoti didesniu atstumu nuo sustatytų automobilių, nesiblaškyti, visuomet būti susikoncentravę ir pasirinkti saugų greitį.
Savo ruožtu automobilių vairuotojai prieš atidarydami dureles turėtų nepamiršti žvilgtelėti į galinio vaizdo veidrodėlį bei atsigręžti ir pasižiūrėti pro galinį langą.
Priešingai nei automobiliai, dviratininkai paprastai važiuoja praktiškai neskleisdami garso, būdami smulkesni eismo dalyviai jie gali būti sunkiai pastebimi, išdygti visai šalia netikėtai“, – sako R. Bieliauskas.
2. Važiavimas dviračiu prieš eismą.
Nemenką pavojų, anot draudimo eksperto, dviratininkai dar dažnai sau sukelia važiuodami prieš eismą – kairiąją kelio puse.
„Lietuvoje eismas vyksta dešiniąja kelio puse – tai galioja ir dviratininkams. Deja, ne visi dviračių vairuotojai to paiso ir rizikuoja važiuodami prieš eismą.
Tuo metu iš šalutinio į pagrindinį kelią sukantys vairuotojai, kai nereikia kirsti priešingo eismo juostos, dažnai yra įpratę pasižiūrėti tik į tą pusę, iš kurios tikisi kliūčių.
Dėl to priešinga kryptimi atvažiuojantis dviratininkas jiems gali būti visiškas netikėtumas. Pasekmės tokiu atveju dažnai būna labai liūdnos“, – pažymi R. Bieliauskas.
Draudikų atstovo teigimu, automobilių vairuotojai dėl visa ko sukdami iš šalutinio kelio visuomet turėtų žvilgtelėti į abi kelio puses ir įsitikinti, kad kliūčių nėra nei iš dešinės, nei iš kairės.
Tuo metu dviratininkai turėtų laikytis kelių eismo taisyklių ir, kaip pridera, visuomet važiuoti dešiniąja kelio puse.
3. Kliūties lenkimas.
Lenkimo manevrai, pasak R. Bieliausko, visuomet reikalauja didesnio atsargumo, o kai automobilis lenkia dviratininką, ypatingo atidumo reikėtų nestokoti abiem.
Automobilių vairuotojams apvažiuojant dviratininkus rekomenduojama laikytis nuo jų ne mažesnio nei 1,5 m atstumo. Tuo metu dviratininkui pastebėjus prieš save kliūtį nereikėtų beatodairiškai mestis į kairę, nes kartais net ir nedidelis atsitraukimas labiau į kelio vidurį netinkamu metu gali lemti avariją.
„Tipinė avarinė situacija kyla, kai automobilio vairuotojas lenkia keliu važiuojantį dviratininką ir iš karto suka į dešinę. Nespėjusiam į tokį manevrą sureaguoti dviratininkui kyla pavojus atsitrenkti į staiga prieš jį atsidūrusį automobilį.
Lenkdami dviratininkus ir atlikdami posūkius į dešinę automobilių vairuotojai turėtų įsitikinti, kad spės tokį manevrą laiku atlikti. Jei matoma, kad dviratininkas važiuoja pakankamai greitai, geriau leisti jam pravažiuoti ir tik tada atlikti posūkį.
Dviratininkams tokiose situacijose gali būti pravartūs galinio vaizdo veidrodėliai, kurie leistų anksčiau pastebėti iš paskos važiuojančių automobilių manevrus“, – sako R. Bieliauskas.
Patys dviratininkai lenkdami kliūtį, draudikų atstovo teigimu, turėtų gerai apsižvalgyti ir įsitikinti, kad šalia jų nėra važiuojančių automobilių, prieš atlikdami manevrą apie jį kitiems eismo dalyviams signalizuoti ištiesta ranka.
4. Važiavimas per perėją.
Viena iš itin dažnų dviratininkų daromų klaidų, transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo teigimu, yra važiavimas per perėją nenulipus nuo dviračio, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės.
Staiga į važiuojamąją kelio dalį įvažiavusį dviratininką gali būti ypatingai sunku pastebėti degant žaliam šviesoforo signalui į kelią įsukančių automobilių vairuotojams.
„Per perėją dviratį visuomet reikia persivaryti nulipus nuo jo, nebent važiuojama specialiai dviračiams skirta kelio kirtimo vieta. Be to, dviratininkams visuomet bus į naudą, jei jie pasistengs būti kuo labiau pastebimi.
Dėl to be privalomų atšvaitų patartina ant dviračio pritaisyti papildomas švieseles. Jos gali iš toliau atkreipti automobilių vairuotojų dėmesį.
Prieš kertant kelią dviratininkams, kaip ir pėstiesiems, reikėtų įsitikinti, ar atvažiuojantys automobiliai juos praleidžia“, – primena R. Bieliauskas.
5. Sustojimas nematomoje zonoje.
Kita nereta situacija, kurioje dviratininkams kyla pavojus susidaro tuomet, kai važiuodami bendrame eismo sraute sankryžose dviratininkai sustoja automobilio vairuotojui nematomoje zonoje.
Šalia automobilio, dešinėje jo pusėje, sustojęs dviratininkas tampa nepastebimu automobilio vairuotojui, todėl šiam atliekant tam tikrus manevrus dviratininkas gali būti kliudomas ir patirti sužalojimus.
„Dviratininkai sankryžose, degant raudonam šviesoforo signalui visuomet turėtų sustoti tiesiai už automobilio arba lygiagrečiai su jo priekiu.
Tokiu būdu išvengiama nematomos zonos ir galima jaustis saugiau.
Tuo metu automobilių vairuotojai net ir nematydami kliūties per galinio vaizdo veidrodėlius prieš pradėdami manevruoti turėtų atsigręžti ir pasižiūrėti, ar nematomoje zonoje nėra pėsčiųjų ir dviratininkų“, – sako R. Bieliauskas.
Anot draudikų atstovo, išvardintos situacijos nuolat kartojasi Lietuvos keliuose, todėl apie būdus jų išvengti dviratininkams bus primenama ir rugpjūčio 21 d. vyksiančio didžiausio šalyje dviračių entuziastams skirto renginio „Velomaratonas“ metu.
Taip pat iki pat rugpjūčio pabaigos visoje Lietuvoje vykdomi draugiški policijos reidai, orientuoti į dviratininkų saugumo skatinimą. Ši akcija inicijuota bendrovės „Ergo Insurance“ Lietuvoje ir rengiama kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba.
