Pernai žuvo 19 pėsčiųjų, iš jų 17 – tamsiuoju paros metu.
Pasak D.Česnausko, šiemet lapkritį kol kas galima vadinti malonia išimtimi – žuvusiųjų Kauno apskrityje dar neužfiksuota. Jau po kelių minučių statistiką teko tikslinti – atskriejo žinia apie nelaimę geležinkelio pervažoje ir įvykio metu žuvusį žmogų.
Vis tik 2016-aisiais iš viso žuvo 9 pėstieji, iš jų 7 – tamsiuoju paros metu. Pareigūnai pastebėjo, kad itin dažnai nukenčia žmonės, neturintys vairuotojo pažymėjimo, nes jie nesugeba įvertinti visų pavojų.
„Dėl tamsos spalis ir lapkritis – pats pavojingiausias metas pėstiesiems“, – kalbėjo D.Česnauskas.
Nors žuvusiųjų sumažėjo, daugėjo sužalotų žmonių. Dauguma žmonių taip pat nukentėjo tamsiuoju paros metu.
„Didžiausią dėmesį skiriame vadinamosioms juodosioms dėmėms – vietoms, kuriose žūsta žmonės. Vis tik daugiausia lemia pačių eismo dalyvių – vairuotojų ir pėsčiųjų – elgesys“, – kalbėjo kelių policijos vadovas. Pasak jo, žmonės eina per gatvę net nesižvalgydami, tačiau tokiu būdu pervertina savo saugumą.
Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis tikino, kad nelaimes dažniausiai lemia aplinkybių visuma. Pėstiesiems nereikia galvoti, kad vairuotojai visada juos gerai mato.
Šiemet miesto savivaldybė 3 nereguliuojamas sankryžas pavertė reguliuojamomis, dar vienoje baigiami darbai, virš 20 miestų sankryžų įrengti šviesoforai su LED žibintais.
Kitąmet Baltijos gatvėje visose perėjose bus įrengtos pėsčiųjų saugos salelės, taip pat numatyta rekonstruoti dvi sankryžas, visos nereguliuojamos perėjos Varnių gatvėje ir Taikos prospekte bus panaikintos. Tai padidins saugumą ir leis suformuoti reguliuojamą transporto koridorių.
Visos magistralinės Kaune gatvės, kurių ilgis siekia 100 kilometrų, bus apšviesta naujais 3400 LED šviestuvų.
