Vyras pažymėjo, kad tik stebuklas lėmė, jog magistralė šį kartą nenusidažė krauju.
J. Jankauskas negali patikėti, kad nors avarija įvyko vos už dviejų kilometrų nuo Kauno miesto ribos, policijos ekipažą pavyko prisišaukti tik po valandos.
Negana to, avarijos dalyviams belaukiant pareigūnų pasitvirtino blogiausia nuojauta – į susidūrusius automobilius rėžėsi dar viena mašina.
Nepavyko išvengti susidūrimo
Advokatu dirbantis vyras į eismo įvykį pateko apie septintą valandą ryto, kuomet dar buvo tamsu. Jis prisiminė, kaip priešais važiavęs vairuotojas nesuvaldė automobilio – jo „Hyundai“ trenkėsi į priekyje važiavusį sunkiasvorį ir antroje juostoje pradėjo suktis aplink savo ašį.
„Dar bandžiau išvengti smūgio kaktomuša, mėginau pravažiuoti tarp jo ir kairės pusės atitvaro, bet vietos buvo per mažai. Tas automobilis kliudė mano mašinos dešinį šoną“, – pasakojo teisininkas.
„Volkswagen“ šonas buvo apgadintas nuo pradžios iki pabaigos, automobilis įsirėmė į atitvarą ir dar šiek tiek pariedėjęs sustojo.
Su „Hyundai“ vairavusiu gydytoju pradėjo spręsti eismo įvykio deklaracijos pildymo klausimus, tačiau greitai pamatė, kad yra ir kitų problemų.
Susidūrusios trys transporto priemonės tapo pavojinga kliūtimi, juolab, kad magistralės Kaunas-Klaipėda atkarpoje, kurioje pasibaigia ribojimai srautas juda labai greitai.
„Vairuotojų sąmoningumas man kelia abejonių – matė avarinę signalizaciją, tačiau pralėkė nemažindami greičio taip, kad nuversdavo pastatytus avarinius ženklus“, – stebėjosi J. Jankauskas.
Neviltis bendraujant su BPC
Dėl jam ir kitiems eismo dalyviams iškilusio pavojaus jis kaltina prastą Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbą. Šiam jis pranešė apie po avarijos intensyvaus eismo magistralėje kelią užtvėrusias mašinas, tačiau operatorės į jo žodžius neįsiklausė.
„Kam tas pagalbos centras išvis reikalingas? Paguodai? Aš stovių sušalęs magistralėje ir stabdau automobilius, o man sako: „Laukite“. Ko? Kol mane pervažiuos?“ – pasipiktinimo neslėpė teisininkas.
Paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą operatorė paklausė, kokia žala buvo padaryta ir pasakė, kad jie turi laukti. Kada pasirodys policijos ekipažas vyrams niekas nepatikslino.
„Laukėme 10, 20 minučių, pusvalandį ir tuo pat metu matėme, kad situacija yra nekontroliuojama“, – pasakojo teisininkas.
Jis netrukus suprato, kad avarinio signalo ir šviesą atspindinčių trikampių neužteks.
Apsivilkę ryškiaspalves liemenes jis ir „Hyundai“ vairuotojas išėjo į priekį perspėti eismo dalyvių apie pavojingą kliūtį – vienas dešinėje, o kitas kairėje kelio pusėje.
„Išėjome į kelią pranešdami kitiems vairuotojams, kad jie mažintų greitį ir rikiuotųsi į antrą juostą“, – kalbėjo pašnekovas.
J. Jankauską stebino nerūpestingas vairuotojų elgesys. Dauguma jų ne tik nesustojo paklausti, ar jiems reikia pagalbos, tačiau netgi nemažino greičio. Nuolatos girdėjosi pavojingai stabdomų automobilių padangų cypimas.
Advokatas dar nekartą mėgino skambinti į BPC ir pranešti, kokia pavojinga situacija susidarė, tačiau sulaukdavo to paties atsakymo: „Žinome. Ačiū. Laukite, kol atvyks ekipažas“.
Kada pasirodys policija ir ką reikėtų daryti siekiant išvengti pavojų vyrui niekas nesakė.
„Vienu metu galėjo susidurti labai daug automobilių, tačiau niekas nedavė mums jokių patarimų, – pažymėjo pašnekovas.
Kreipėsi tiesiai į policiją
Neapsikentęs BPC operatorių darbu J. Jankauskas galiausiai nusprendė kreiptis tiesiai į policiją. Surinko pirmą pasitaikiusį telefono numerį ir galiausiai jį sujungė su Kauno apskrities komisariato budėtoju.
Anot pašnekovo, pareigūnas suprato, kad pavojinga situacija ir paaiškino, jog iš BPC jiems buvo perduota žinia apie paprastą techninę avariją. Kokia grėsminga tai buvo situacija, policija nežinojo.
„O juk, atsiliepusiai operatorei aš sakiau, kad tuojau asfaltas nusidažys raudona spalva. Jūs neįsivaizduojate, kiek kart toje vietoje buvo ekstremaliai stabdoma.
Bandžiau paaiškinti, kad tuoj įvyks avarija, kurios metu susidurs daugybė automobilių, bus sužeisti žmonės, tačiau vis išgirsdavau tą patį atsakymą: „Laukite“, – kalbėjo J. Jankauskas.
Pagalba – tik sužeistiesiems
Vyras pripažino, kad stabdyti automobilius savo kūnu buvo baisu, tačiau tuo metu tiesiog neturėjo kito pasirinkimo.
„Esu šventai įsitikinęs, kad dėl antrojo eismo įvykio yra atsakingos tarnybos, kurios nesugebėjo tinkamai tarpusavyje bendrauti“, – konstatavo teisininkas.
Jam taip pat įsiminė klausimas apie sužeistuosius. Susinervinęs vyras BPC operatorei pasakė, kad tokių kol kas nėra, bet tuoj bus. Sulaukė patarimo tuomet ir skambinti – esą atsiųs greitąją medicinos pagalbą.
Tik susisiekęs su policijos budėtoju ir šiam paaiškinęs situaciją išgirdo žinią apie tai, kad tuojau pat išvažiuos patrulis. Maždaug po 10 minučių pasirodė policijos ekipažas.
Tačiau antros avarijos išvengti nepavyko. Dar prieš atvykstant pareigūnams į apdaužytą „Volkswagen“ trenkėsi atlėkusi „Audi“. Pasak J. Jankausko, smūgis buvo stiprus, o jo mašina apie 20 metrų pasislinko į priekį.
Laimei, pats advokatas tuo metu buvo toli nuo automobilio – paėjęs gerus 150 metrų į priekį su liemene ir šviesą atspindinčiu trikampiu stengėsi perspėti kitus vairuotojus.
„Tas smūgis buvo lemiamas – jis galutinai suniokojo mano automobilį.
Nuvežiau jį į oficialų servisą, meistrai pasižiūrėjo ir sako: „Brolau, eik į saloną ir rinkis kitą mašiną – šita jau netvarkoma“, – savojo „Volkswagen“ baigtį atpasakojo pašnekovas.
Trejų metų „Touran“ buvo naudojamas kaip šeimos automobilis, kuriuo J. Jankauskas vežiojo ir savo vaikus.
Kraupus antrasis smūgis
Antrojo smūgio garsas, anot J. Jankausko, buvo kraupus. Vyras iš karto suprato, kad teko kažkuriam iš pirmojoje avarijoje nukentėjusių automobilių.
„Eidamas artyn labai bijojau, nes galvojau, kad automobilyje, kuris įlėkė į mano mašina, tikrai bus sužeistų žmonių.
Gerąją to žodžio prasme, buvau labai nustebęs, kai pamačiau, kad tiems žmonėms nieko nenutiko“, – baimės akimirką priminė advokatas.
Jis pasakojo, kad antrosios avarijos vaizdas buvo kraupus, „Audi“ keleiviai iš mašinos išlipo su ryškiai raudonais žandais – tai stiprių oro veido smūgių į oro pagalvę pasekmė.
Vyras stebėjosi, kad jiems iki tol dar pavyko suvaldyti transporto srautą. Jis netgi linkęs pradėti švęsti antrąjį gimtadienį.
Nenumato jokių išimčių
BPC atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė paaiškino, kad įvykiai klasifikuojami pagal pateiktus klausimynus – avarijoms juos yra sudariusi policija.
Susidūrimo magistralėje šalia Kauno atveju nebuvo sužeistųjų, todėl įvykis automatiškai buvo priskirtas prie C kategorijos. Tokiu atveju policija privalo reaguoti per vieną valandą.
„Yra tokie dalykai, kaip nesaugus vairavimas, ar įvykis, per kurį nukentėjo žmonės, Kelių eismo taisyklių pažeidimai – įvairūs tipai.
Bet šiuo konkrečiu atveju, kai nėra nukentėjusių, tai tiesiog techninis eismo įvykis“, – pažymėjo pašnekovė.
Tokiu atveju eismo įvykio vieta – magistralė, ar šalutinis kelias gyvenvietėje – BPC operatoriams neturi jokios reikšmės. Taip pat vertinant įvykį nėra niekaip atsižvelgiama į pranešimų skaičių ar dažnumą.
„Jeigu aplinkybės įvykio vietoje nesikeičia, kategorija lieka ta pati. Jeigu tarkime, kažkam pasidaro bloga, tada kategorija gali keistis“, – komentavo V. Juozevičiūtė.
Ji pasakojo, kad buvo užregistruota 11 pranešimų apie eismo įvykį šalia Kauno. Informacija buvo patikslinta po to, kai į apdaužytą „Volkswagen“ vėliau trenkėsi dar viena mašina.
Patarti, kaip elgtis – ne BPC darbas
V. Juozevičiūtė tvirtino, kad vairuotojų elgesys tokių situacijų metų, yra nurodytas KET. Ji priminė, kad tam yra netgi visas skyrius – „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“.
„Mes lyg ir neturėtume mokyti žmones eismo taisyklių, jas patys turėtų puikiai žinoti – įskaitant, kaip pažymėti avarijos vietą, kaip pastatyti avarinį ženklą, įjungti avarinį signalą, apsivilkti liemenę.
Įgydami vairuotojo pažymėjimą visi tai turi puikiai mokėti“, – sakė pašnekovė.
Anot V. Juozevičiūtės, BPC operatoriai skambinančiam žmogui privalo patarti tik tuo atveju, kai yra sužeistųjų ar susidariusios kitokios aplinkybės, kai reikia nedelsiant kažką daryti.
„Šiuo konkrečiu atveju labai greitai nieko nebuvo galima padaryti – kaip tik transporto priemones palikti ten, kur jos buvo ir netraukti, jei nesutariama dėl kaltės“, – aiškino pagalbos centro atstovė.
Jis taip pat pažymėjo, kad vairuotojams šiuo atveju jokiu būdu nederėjo eiti į važiuojamąją dalį. Vietoje to, V. Juozevičiūtės teigimu, jie turėjo atsistoti saugiu atstumu ir laukti.
„Eiti į kelią tikrai nederėjo, nes taip jie tik kėlė pavojų savo pačių saugumui“, – sakė ji.
