Avarijoje taip pat buvo sunkiai sužeistas vairuotojas, kurį vežant į ligoninę ištiko koma. Vėliau medikai pranešė, kad vyrui buvo nustatyti veido sumušimai, be to jam lūžo koja.
Tokios nelaimės miestuose pasitaiko itin retai dėl vienos esminės priežasties – dauguma vairuotojų ir keleivių suvokia, kaip svarbu prisisegti saugos diržus.
Abu “Audi“ važiavę vyrai buvo jais neprisisegę, o tokiu atveju po smūgio nelieka jokių galimybių išsilaikyti sėdynėje. Kūnas iš inercijos didele jėga trenkiasi į automobilio salono dalis ir patirti sužalojimai baigiasi net mirtimi.
Trenkėsi į autobuso galą
Kaip skelbė policija, avarija įvyko trečiadienį apie 23 val. 25 min. sostinės Antakalnio ir Žolyno gatvių sankryžoje.
Teisės vairuoti neturinčio 34 metų vyro valdomas „Audi 80“ automobilis atsitrenkė į pradėjusio važiuoti maršrutinio „Mercedes-Benz“ autobuso galą.
Eismo įvykio naktį lijo, todėl kelio danga buvo šlapia. Kelio ruožas šioje atkarpoje buvo gerai apšviestas.
Preliminariais duomenimis, vairuotojas galėjo viršyti greitį, bet net ir tokiu atveju jis greičiausiai nebuvo tiks didelis, kokiu vairuotojai juda magistralėse ir galėjo siekti 70-80 km/val.
Dalis vairuotojų klaidingai mano, kad važiuojant tokiu greičiu žūti neįmanoma, bet tyrimų duomenimis, mirtinas gali būti ir 50 km/val. ar net dar mažesnis greitis.
Dvi smūgių žymės priekiniame stikle rodo, kad tiek vairuotojas, tiek keleivis nebuvo prisisegę saugos diržų, o nuo inercijos judėję kūnai
Statistikos duomenimis, saugos diržus Lietuvoje segasi 90 proc. priekyje sėdinčių vairuotojų ir keleivių, bet į avariją patekę vyrai nebuvo iš jų.
Pavojingi seni automobiliai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto transporto inžinerijos fakulteto automobilių transporto katedros vedėjo doc. dr. Saugirdo Pukalsko teigimu, jei „Audi 80“ keleiviui būtų užsisegęs diržą, avarijos pasekmės būtų daug lengvesnės.
Mokslininkas patvirtino, kad važiuojant nedideliu greičiu saugos diržai daugeliu atvejų gali apsaugoti nuo rimtų traumų ir sužeidimų. Anot jo, šio konstrukcijos elemento nauda jau seniai buvo įrodyta moksliniais tyrimais.
Remiantis tyrimų duomenimis, saugos diržai padeda išvengti 50 proc. vairuotojų ir maždaug 25 proc. keleivių žūčių.
„Vėlgi tai šiek tiek priklauso nuo to, koks tai yra automobilis: ar yra saugos oro pagalvės, ar vairo kolonėlė susiskleidžia eismo įvykio metu ir kt.“ – sakė S. Pukalskas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vairuojant šiuolaikinių saugumo reikalavimų neatitinkantį automobilį labai stipriai galima susižaloti trenkiantis į vairą. Vairuotojas gali žūti vien dėl krūtinės ląstos sužeidimų.
„Tokiame automobilyje sumontuoti neįsitempiantys saugos diržai, kurie leidžia kūnui pernelyg daug judėti smūgio atveju.
Tuo metu įsitempiantys saugos diržai pritraukia prie atlošo ir žmogus beveik nebejuda, tik galva gali šiek tiek nulinkti“, – komentavo S. Pukalskas.
Patiria dvigubą smūgį
Pašnekovas paaiškino, kad automobiliui važiuojant didesniu greičiu, smūgis eismo įvykio metu būtų stipresnis, o organizmą veiktų didesni pagreičiai. Didelės perkrovos automatiškai lemia sunkius kūno sužalojimus.
„Netgi gali būti taip, kad diržas sulaiko kūną, išsiskleidžia saugos oro pagalvė, bet lėtėjimo pagreitis toks didelis, kad viduje organai tiesiog sutraiško vieni kitus“, – taip S. Pukalskas įvardino šiurpius didelio greičio avarijos padarius.
Pašnekovas pasakojo, kad anksčiau gamintojai netgi naudojo tokias sistemas, kurios neužsisegus diržo atjungdavo saugos oro pagalvę. Tuomet smūgio metu jos net neišsiskleisdavo.
Ilgainiui saugos oro pagalvių skaičius augo, todėl pasikeitė ir ši nuostata.
„Artėjama prie tokios nuomonės, kad geriau jau žmogui atsitrenkti į saugos oro pagalvę, negu į statramstį, ar iškristi per langą“, – dėstė mokslininkas.
S. Pukalskas pažymėjo, kad neprisisegus saugos diržo pavojus kyla dar ir todėl, kad eismo įvykio metu kūnas greitai juda į vieną pusę, o iššovusi oro pagalvė staigiai bloškia į priešingą – žmogus gauna dvigubą smūgį.
