Po avarijos draudikai nurašė automobilį: ką daryti toliau?

Ieškodami automobilio lietuviai piktinasi šalies keliais važinėjančiais iš keleto automobilių sulipdytais laužais, tačiau juos konstruojantys ir parduodantys asmenys net negali būti vadinami sukčiais – jie tiesiog naudojasi įstatymų spragomis.

Lietuvoje nėra griežtai apibrėžta, kokiais atvejais ir dėl kokių pažeidimų transporto priemonę būtų draudžiama grąžinti į eismą.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvoje nėra griežtai apibrėžta, kokiais atvejais ir dėl kokių pažeidimų transporto priemonę būtų draudžiama grąžinti į eismą.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvoje nėra griežtai apibrėžta, kokiais atvejais ir dėl kokių pažeidimų transporto priemonę būtų draudžiama grąžinti į eismą.<br>D.Umbraso asociatyvioji nuotr.
Lietuvoje nėra griežtai apibrėžta, kokiais atvejais ir dėl kokių pažeidimų transporto priemonę būtų draudžiama grąžinti į eismą.<br>D.Umbraso asociatyvioji nuotr.
Lietuvoje nėra griežtai apibrėžta, kokiais atvejais ir dėl kokių pažeidimų transporto priemonę būtų draudžiama grąžinti į eismą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje nėra griežtai apibrėžta, kokiais atvejais ir dėl kokių pažeidimų transporto priemonę būtų draudžiama grąžinti į eismą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 19, 2017, 2:55 PM, atnaujinta Apr 21, 2017, 9:41 PM

Pagal galiojančią teisinę bazę, nepriklausomai nuo to, kokia buvo avarija, automobilį visuomet galima sugrąžinti į eismą – tereikia atlikti atkuriamąjį remontą ir techninę ekspertizę.

Tačiau realių galimybių patikrinti tokio remonto kokybę faktiškai nėra.

Nurašymas – tik formalumas

Jei per avariją automobiliui padaryta žala siekia 75 procentus jo rinkos vertės, draudikai turi teisę atsisakyti jį remontuoti. Tokios mašinos žmonių vadinamos nurašytomis.

Draudimo kompanija išmoka numatytą pinigų sumą, Transporto priemonių registrui perduoda duomenis, kad būtų anuliuota techninė apžiūra, o ką daryti toliau, sprendžia automobilio savininkas.

Lygiai tokia pat tvarka galioja ir tuo atveju, jei techninę apžiūrą dėl avarijoje padarytų pažeidimų anuliuoja policija.

Gali grįžti į eismą

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas prisiminė, kad 2014 metais buvo priimtas reikalavimas draudikams fiksuojant ekonomiškai netikslingą remontą tuo pat metu perduoti Transporto priemonių registrui, kad automobilis neremontuotinas.

Tačiau, anot pašnekovo, tokia tvarka galiojo vos keletą mėnesių. Vėliau šis reikalavimas buvo sušvelnintas, o visoms transporto priemonėms palikta galimybė sugrįžti į eismą.

Tam tereikia gauti teigiamą techninės ekspertizės specialistų išvadą.

„Automatiškai panaikinama transporto priemonės techninė apžiūra, tačiau jei po remonto atitinka visus reikalavimus, gali grįžti į eismą“, – komentavo A.Križinauskas.

Pateikdamas pavyzdį jis pabrėžė, kad jei transporto priemonės vertė yra 1000 eurų, o remontui prireikia 800 eurų ir draudikai, įvertinę, kad tai netikslinga, apsiriboja žalos kompensavimui ir ne automobiliui taisyti skirta išmoka, tai anaiptol nereiškia, kad automobilis negali būti remontuojamas.

Draudimo kompanija skiria išmoką, informuoja apie tai „Regitrą“, o pastaroji – Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaciją. Po šios duomenų perdavimo grandinės automatiškai panaikinama transporto priemonės techninė apžiūra. Ją pereiti vėl galima tik po techninės ekspertizės.

Bet pardavėjas pirkėjui tai ne visuomet pasako.

Parduoti kliūčių nėra

„Regitros“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis pažymėjo, kad jei transporto priemonės savininkas visa tai spėja atlikti per 180 dienų, jam apskritai nekyla jokių papildomų nepatogumų.

Pašnekovas priminė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos panaikinti techninę apžiūrą po transporto priemonės sugadinimo gali ir policijos pareigūnai.

Jų sprendimo duomenys tuomet keliauja tiesiai į Transporto priemonių registro duomenų bazę.

„Tarkime, jeigu buvo deformuotas statramstis, lonžeronas, kitos rėmo konstrukcijos vietos, neveikia stabdžių sistema, avarijoje suveikė pagalvės – naikinama techninė apžiūra“, – kalbėjo D.Jurgutis.

Tokiu atveju į eismą transporto priemonė taip pat gali grįžti tik po atkuriamojo remonto ir ekspertizės.

Taip pat nėra jokių teisinių kliūčių parduoti tokį automobilį prieš ar po remonto, tačiau būtina informuoti pirkėją dėl kokių priežasčių buvo panaikinta techninė apžiūra.

Tačiau retas pardavėjas viską papasakoja sąžiningai.

„Problemos prasideda tada, kai pirkėjas neturi tikslios informacijos. Tai jau daugiau civilinių santykių reguliavimas tarp pirkėjo ir pardavėjo“, – sakė D.Jurgutis.

Sprendžia tik savininkas

A.Križinauskas pabrėžė, kad draudikai įvertina tik transporto priemonei padarytos žalos finansinę išraišką. Jie nėra tie kompetentingi specialistai, kurie galėtų įvertinti, ar automobilį verta remontuoti.

„Skirkime, ką reiškia ekonomiškai netikslingas remontas ir techniškai netikslingas. Mes matome tik vieną rodiklį – kiek tai kainuos“, – aiškino jis.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas apima tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių vairuotojų padarytos žalos kompensavimą. Tuo metu kasko draudimui papildomos sąlygos nėra keliamos.

„Lietuvos draudimo“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė paaiškino, kad, pagal kasko draudimo taisykles, transporto priemonė laikoma sunaikinta, t.y. draudikai nefinansuoja remonto, o techninė apžiūra anuliuojama, jeigu remontuoti negalima dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslinga.

Šiuo atveju remontas laikomas ekonomiškai netikslingu, jei jo išlaidos yra lygios arba viršija transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną ir likutinės vertės skirtumą.

A.Križinauskas pabrėžė, kad transporto priemonės savininkui taikomos prievolės neturi tiesioginio ryšio su draudimo bendrovėmis.

„Draudimo bendrovė nėra jūsų transporto priemonės savininkė“, – sakė draudikų biuro vadovas.

Anot jo, atsižvelgiama ir į tai, kiek transporto priemonė verta po avarijos, t.y. skaičiuojant išmoką įvertinama ir likutinė vertė. Ją savininkas gali užginčyti, tačiau jei automobilis, tarkime, parduodamas aukcione, pats žmogus tuo ir rūpinasi.

„Draudikai nepasiima transporto priemonių sau kaip nuosavybės – čia jau tektų nagrinėti rimtus teisinius klausimus“, – pabrėžė pašnekovas.

Metalo laužu netampa

Įstatymais numatyta tvarka transporto priemonei gali būti uždrausta dalyvauti eisme, tačiau, kaip akcentavo A.Križinauskas, ar verta ją grąžinti į eismą – tai tik savininko sprendimas ir jo atsakomybė.

D.Jurgutis pažymėjo, kad Lietuvoje kol kas nėra apibrėžta, kokiais atvejais sugadinta transporto priemonė jau negali būti remontuojama ir ją draudžiama grąžinti į eismą.

Pašnekovas priminė aplinkos ministro įsakymą, kuriame nurodytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių utilizavimo taisyklės. Vis dėlto nėra apibrėžta, kokios transporto priemonės turėtų būti laikomos netinkamomis eksploatuoti. Įvardijama tik tiek, kad jos priskiriamos prie atliekų.

„Skaitant įstatymus susidaro įspūdis, kad visos transporto priemonės po atkuriamojo remonto gali grįžti į eismą. Nesvarbu, kas buvo sugadinta per eismo įvykį. O taip neturėtų būti“, – konstatavo jis.

„Regitros“ atstovas pateikė JAV ir Jungtinės Karalystės pavyzdžius, kur draudikai pažymi, kurios transporto priemonės jau negali būti remontuojamos ir turi keliauti į sąvartyną.

D.Jurgučio manymu, atsakingoms institucijoms Lietuvoje taip pat reikėtų pradėti įvertinti, kur yra ta riba, kai transporto priemonė tampa atlieka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.