Tai rodo gegužę ir birželį internetu atlikta antroji „Velomaratono“ bendruomenės apklausa.
„Dauguma apklausoje dalyvavusių dviratininkų yra vilniečiai, nors savo nuomonę išsakė ir kitų miestų gyventojai. Pastebime, kad vienas pagrindinių iššūkių dviratininkams mieste – vairuotojų ir pėsčiųjų požiūris į dviratininkus.
Dviratininkai dažnai nelaikomi lygiaverčiais eismo dalyviais. Įvardyti priežastis sudėtinga, tačiau patys dviratininkai mano, kad keisti padėtį galėtų gerinama infrastruktūra.
Ją didžiausiu iššūkiu laiko absoliuti dauguma mūsų bendruomenės atstovų“, – sakė „Velomaratonas“ komunikacijos vadovas Rytis Sabas.
Infrastruktūra buvo pamiršta
Nepritaikytos infrastruktūros problema – pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria miesto dviratininkai.
Aktyviausiai atsakinėję bendruomenės nariai iš Vilniaus teigė, kad sostinėje trūksta susisiekimui dviračiu tinkamos infrastruktūros. Yra tik pavienės atkarpos, kurių dauguma netinkamos važiuoti. Ši problema, pasak apklausos dalyvių, gali turėti įtakos vairuotojų ir pėsčiųjų mąstymui.
Dviratininkams pritaikytą infrastruktūrą kaip pagrindinį iššūkį nurodė daugiau nei 64 proc. respondentų.
„Natūralu, kad kai į dviračių infrastruktūrą dešimtmečius iš esmės nebuvo investuojama – kitokio vertinimo ir negalima tikėtis, tačiau pastaruosius pusantrų metų miestas dviračių takų plėtrą laiko savo prioritetu ir kaip niekad didelį dėmesį skiria šios infrastruktūros gerinimui ir plėtrai.
Siekiama, kad 2020 metais 90 proc. vilniečių gyventų ne toliau kaip 1 kilometro atstumu nuo dviračių takų tinklo.
Kol projektuojami ir tiesiami nauji takai, sprendžiamos ir pavienės problemos, su kuriomis susiduria dviratininkai: nuleidžiami borteliai, remontuojama takų danga, peržiūrimos esamos dviračių juostos šaligatviuose ir kur įmanoma, jos nutrinamos arba perbraižomos, kad nesusikirstų su pėsčiųjų srautu“, – sakė Susisiekimo dviračiais Vilniuje projekto komandos vadovas Antonas Nikitinas.
Vieni ignoruoja, kiti – trukdo
Remiantis apklausos rezultatais, automobilių vairuotojų ir pėsčiųjų elgesys kelyje apsunkina dviratininkų judėjimui mieste.
Trūksta vairuotojų suvokimo, kad dviratininkas – eismo dalyvis, kuris taip pat gali važiuoti gatve. Pėstieji nepaiso dviračių takų žymėjimo, yra linkę ignoruoti dviratininkus.
Beveik 26 proc. apklaustųjų didžiausiu iššūkiu mieste nurodė automobilių vairuotojų elgesį.
Tarp pėsčiųjų keliamų nepatogumų įvardijamas pėsčiųjų elgesys dviračių takuose, ypač vaikus per juos vežiojančių mamų ir šunis vedžiojančių miesto gyventojų.
Apklausas internetu „Velomaratono“ organizatoriai planuoja vykdyti visą vasarą.
Daugiau nei trečdalis (per 35 proc.) respondentų nurodė, kad dviratis jiems pirmiausia skirtas laisvalaikiui, daugiau nei 46 proc. – sportui ir fizinei būklei palaikyti, 6 proc. – darbui pasiekti. 11 proc. atsakė, jog dviratis jiems skirtas visiems anksčiau nurodytiems dalykams.
