Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviratininkų treneris Vaidas Rimkus dalinosi dažniausiomis dviratininkams pavojų sukeliančiomis situacijomis mieste ir patarė, kaip jų išvengti.
Svarbiausia – drausmė ir pagarba
Keliavimas dviračiu gali teikti malonumą ir būti linksmas laisvalaikio leidimo būdas, tačiau tik tuomet, kai važiuojama saugiai ir gerbiant kitus eismo dalyvius. Pasak draudikų, kritikos dėl nepagarbaus požiūrio į dviratininkus dažniausiai sulaukia automobilių ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojai.
„Kelių eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Gaila, tačiau dažnai vairuotojai ir kiti eismo dalyviai nevertina dviratininkų kaip lygiaverčių eismo dalyvių.
Čia iškyla dar viena problema, į kurią retas kreipia dėmesį – net ir būdamas kelyje lygiavertis, dviratininkas vis tik yra pažeidžiamesnis nei tas, kuris sėdi prie automobilio vairo.
Daugelio nelaimų būtų galima išvengti, jei visi eismo dalyviai elgtųsi atsakingiau ir supratingiau“, – neabejojo draudimo bendrovės „Ergo“ generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.
Saugumas kelyje prasideda nuo kelių eismo taisyklių (KET) laikymosi, tačiau vien juo neapsiriboja. S. Jokubaičio teigimu, važiavimas dviračiu visuomet yra susijęs su rizika, todėl dviratininkai būtinai turi imtis atsargumo priemonių.
„Dviratininkai turi suprasti saugumo poreikį ir jausti norą sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Neretai tiek jie, tiek ir kiti eismo dalyviai laikosi klaidingos nuostatos, kad dviratis yra mažiau įpareigojanti transporto priemonė, o sėdus prie jos vairo – kelių eismo taisyklių galima laikytis tik iš dalies.
Tai – ydingas požiūris, nes prie dviračio vairo privaloma lygiai taip pat susikoncentruoti į kelią, vairuoti atsargiai ir gerbti kitus eismo dalyvius“, – sakė S. Jokubaitis.
Išmaniųjų telefonų pavojai
Vilniaus „Dviračių mokyklos“ treneris Vaidas Rimkus pasakojo, kad dažniausiai pasitaikanti nelaimingų atsitikimų kelyje priežastis – mobiliojo telefono naudojimas.
Pasak trenerio, dauguma vairuotojų mano, kad atsiliepimas į skambutį ar trumpas pokalbis vairuojant yra visiškai nekaltas veiksmas, tačiau retas kuris susimąsto, kokį pavojų tai kelia eismui, ypač – dviratininkams.
„Telefono naudojimas vairuojant – didžiulė yda, kurios Lietuvos vairuotojai vis dar niekaip neatsikrato.
Jei žmogus vairuoja ir rašo trumpąją žinutę, jis tikrai nesugeba sukoncentruoti dėmesio ir nemato kelio, juolab – jei priešais važiuoja dviratininkas.
Atsitikus nelaimei, vairuotojai neprisipažįsta naudojęsi telefonu ir dėl avarijos kaltina dviratininkus“, – vieną didžiausių problemų įvardino V. Rimkus.
Anot dviratininkų trenerio, ne vien vairuotojai būna kalti dėl dėmesio kelyje stokos.
„Nemaža dalis žmonių važinėja dviračiais klausydamiesi muzikos per ausines, ypač tai populiariu tarp jaunų žmonių.
Klausa kelyje yra ne mažiau svarbi negu regėjimas, todėl važiuojant dviračiu negalima tokiu būdu atsiriboti nuo eismo“, – sako V. Rimkus.
Posūkio nerodymas ir netinkamas lenkimas
„Dviračių mokyklos“ atstovas teigė, kad automobilių vairuotojų pagrindinė daroma klaida – posūkių signalų nerodymas.
„Vairuotojai dažnai lenkia nepasirinkdami saugaus atstumo ir nelenkia dviratininkų pagal nustatytas KET taisykles – rodydami posūkio signalą ir apvažiuodami dviratininką lygiai taip pat, kaip ir kitą transporto priemonę.
Jie nesupranta, kad lenkimas dviratininkams – itin pavojinga situacija, nes pravažiavus mašinai sukeliamas stiprus oro ir vėjo gūsis, kuris akimirksniu gali nuversti dviratininką“, – pasakojo V. Rimkus.
Trenerio teigimu, dviratininkai taip pat neretai vengia rodyti posūkius ir dažnai, ypač vaikinai, mėgsta palenktyniauti.
„Dviratininkai stengiasi manevrą atlikti pačioje pabaigoje, nors susiplanuoti kelią ir rodyti posūkio ženklą, kaip ir automobilių vairuotojams, reikia iš anksto. Suprantama, kad lenktynės kelyje – išviso nėra leidžiamos ir yra labai pavojingos“, – priminė treneris.
Painūs pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutai
V. Rimkaus teigimu, bijodami išsitepti, dviračiu važiuojantys žmonės renkasi tamsių atspalvių drabužius, maža to – ne visada naudoja būtinas apsaugos priemones:
„Dviratininkai nemėgsta atšvaitų ir liemenių, tačiau jas turėti ir naudoti – būtina. Ryškesnė apranga važiuojant dviračiu taip pat būtų privalumas, nes tuomet žmogus tampa labiau matomas kelyje“.
Dviratininkų treneris sakė, kad gyventojai dažnai nepaiso pėsčiųjų ir dviračių takų ribų.
„Dviratininkai kartais pamiršta, jog važiuoti pėsčiųjų taku negalima. Lygiai taip pat pėstieji užmiršta, kad nevalia vaikščioti dviračių taku.
Juk eismo zonas turi pasidalinti visa šaligatvio šeimyna – bėgikas, dviratininkas ir šeima su vaikais, todėl privalu būti atidiems ir neįeiti į dviratininkams skirtą zoną ir atvirkščiai“, – sakė V. Rimkus.
Miestų gatvėse itin daug incidentų įvyksta perėjose. Tipinis scenarijus – vairuotojas nepastebi į perėją staiga įvažiavusio dviratininko ir nespėjęs laiku sustoti jį partrenkia.
Laikydamasis KET reikalavimo pėsčiųjų perėjoje nulipti nuo dviračio, eismo dalyvis automatiškai juda lėčiau taip suteikdamas tiek sau, tiek automobilių vairuotojams daugiau laiko stebėti aplinką ir prireikus – tinkamai sureaguoti.
Anot V. Rimkaus, eismo dalyviams būtina suprasti, kokiose perėjose dviratininkas privalo nulipti nuo dviračio ir jį persivesti, o kokiose – ne. „Jei dviračių takas kertasi ir eina per sankryžą, tuomet joje su dviračiu važiuoti galima.
Vilniaus centre sunku rasti sankryžą ar perėją, kuri nebūtų susieta su dviračių taku, jos dažniau pasitaiko miegamuosiuose rajonuose ir užmiestyje.
Bet kuriuo atveju, visiems eismo dalyviams reikia nepamiršti, kad dviratis yra transporto priemonė ir kiekvienas privalo elgtis atsakingai ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų“, – priminė V. Rimkus.
