Keičiantis orams keliuose daugėja eismo nelaimių. Neretai per avarijas pavyksta išvengti žmonių žūties, tačiau nukenčia automobiliai ir kelio ženklai.
Bene dažniausiai Kaune nukenčia Draugystės ir Baltijos gatvėse esantys kelio ženklai. Jų stovai itin dažnai įlenkiami ar nuverčiami neatidžių vairuotojų.
Bene svarbiausias patarimas jiems – neskubėti, sąžiningai laikytis Kelių eismo taisyklių ir blaiviai įvertinti savo bei automobilio galimybes.
Stengiasi nukirsti kampą
„Kai pastatėte pėsčiųjų saleles, tai ženklus vis nurėžia“, – policijos budėtojų žodžius prisiminė Kauno kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas Egidijus Ankudavičius.
Dažniausiai vairuotojams užkliūvančios pėsčiųjų saugumo salelės buvo įrengtos šiais metais.
Kaip pastebėjo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras, ženklai dažniausiai kliudomi pėsčiųjų saugumo salelėse, nes jos yra arti važiuojamosios kelio dalies.
„Galėtume išskirti salelę Draugystės gatvėje, ties išsukimu iš prekybos centro, pažymėto 8D numeriu.
Taip pat Baltijos gatvėje, ties sankryža su Naujakurių gatve. Čia ženklų stovai pažeidžiami vieną ar du kartus per mėnesį“, – aiškino skyriaus vedėjas.
Bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ darbuotojai per pusmetį ženklų stovus Draugystės gatvėje keitė 12 kartų, Baltijos gatvėje – 8 kartus.
Anot P.Kero, abiejose vietose vairuotojai dažniausiai neįvertina posūkio į kairę trajektorijos.
Sukdami iš prekybos centro ar iš Naujakurių gatvės jie stengiasi nukirsti kampą ir kliudo ženklus pėsčiųjų saugumo salelėse.
„Taip pat fiksuojami įvykiai, kurių metu prieš pėsčiųjų perėją atliekamas lenkimo manevras. Tai ypač pavojinga.
Minėtose vietose įrengti papildomi eismo apribojimai, kiek įmanoma perstumtos saugumo salelės“, – teigė tarnautojas.
Į pagalbą – daugiau ženklų
Į šią bėdą dėmesį atkreipę savivaldybės darbuotojai informaciją perdavė Saugaus eismo komisijai, o ji ėmėsi pokyčių.
Prieš gerą mėnesį ties dažnai apgadinamu ženklu Draugystės gatvėje buvo įrengtas ženklas, draudžiantis sukti į kairę.
„Siekėme, kad žmonės suktų tik į dešinę. Mat sukdami į kairę neišsisuka, nepasirenka reikiamos trajektorijos – būna arba per didelis greitis, arba trūksta įgūdžių“, – aiškino Kelių policijos valdybos specialistas E.Ankudavičius.
Naujakurių gatvėje, prieš posūkį į Baltijos gatvę, įrengtas STOP ženklas, kad vairuotojai prieš posūkį sustotų.
„Galbūt kai neskubės šokti į sankryžą, ženklai kentės mažiau. Manau, kad šios priemonės bent truputį apsaugos. Dauguma paiso kelio ženklų, tačiau yra tokių, kurie jų nepaiso, ir nelaimių vis dar įvyksta“, – dėstė pareigūnas.
Chuliganai dažnai pabėga
Tamsiuoju paros metu ženklą nuvertę vairuotojai kartais pabėga iš įvykio vietos. „Ne visi sąmoningi, tačiau gerai, kad tokių vairuotojų nedaugėja“, – sakė E.Ankudavičius.
Taip dažniausiai elgiasi chuliganai. „Kai inžinerinės eismo saugumo priemonės nukenčia ir kaltininką surasti sudėtinga, tai dažniausiai būna įvykiai iš chuliganiškų paskatų.
Tokių įvykių tendencijos išlieka tokios pat kaip ir kiekvienais metais“, – aiškino P.Keras.
Kai vairuotojas pabėga, už kelio ženklo tvarkymą moka visi kauniečiai.
Sugadintus ženklus skaičiuoja šimtais
Kaune vidutiniškai per metus nuverčiama arba kitaip sugadinama apie 360 kelio ženklų stovų.
Vieno sugadinto kelio ženklo stovo atstatymas vidutiniškai kainuoja per 150 eurų. Į šią kainą įeina išmontavimo darbai ir medžiagos (apie 30–40 eurų), įrengimo darbai ir medžiagos (apie 110–125 eurus).
Nemažai tokių darbų, kai nustatomas įvykio kaltininkas, apmokama draudimo lėšomis.
Nepavykus nustatyti kaltininko inžinerinės eismo saugumo priemonės atstatomos iš savivaldybės lėšų.
Tam savivaldybė per metus išleidžia vidutiniškai apie 5–6 tūkst. eurų.
