Jos specialistų užfiksuotame vaizdo siužete matyti, kaip vairuotojai automagistralėje grubiai pažeidžia Kelių eismo taisykles.
Nufilmuota, kaip automobiliai važiuoja zona, kuri pažymėta kaip šalikelė ir netgi kerta užbrūkšniuotą zoną.
Prisideda patys vairuotojai
Lietuviai visą vasarą strigo automagistralės A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda atkarpoje ties laikinąja sostine. Vairuotojai kaltino kelių ir tiltų remontą, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įžvelgė ir kitas priežastis.
Kelio žymėjimo nepaisantys vairuotojai sutrikdo greitėjimo juosta į pagrindinį kelią įsiliejančio transporto srautą, o galiausiai tai virsta banguojančia spūstimi.
LAKD per 2018 metus planuoja pagerinti eismo sąlygas kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 91 iki 107 kilometro.
Nuspręsta rekonstruoti dvi sankryžas.
Bus tvarkoma Sargėnų sankryža, kurioje vyksta sudėtingas srauto vykstančio iš „Via Baltica“ įsiliejimas ir „Megos“ sankryža.
Pastarojoje srautų pasiskirstymas yra itin sudėtingas, be to vairuotojai nevengia apsisukti. Visa tai žadama išspręsti.
Mokslininkai pastebėjo jau seniai
Japonijos mokslininkų komanda pirmąjį tyrimą atliko beveik prieš 10 metų. Jo metu bus atkurtas keistas spūsčių fenomenas.
Vadinamojo „bangavimo“ matematinė išraiška buvo sukurta seniau nei prieš 15 metų. Elgesio modelis parodė, kad maksimaliai apkrautame kelyje be reguliuojamų sankryžų spūstį sukelia vienintelis sulėtėjęs vairuotojas.
Po to, kai jis nuspaudžia stabdžius, iš paskos važiavęs vairuotojas taip pat yra priverstas pristabdyti ir tokia banga nusitęsia toli už jo.
Ši teorija buvo ne kartą atkurta kompiuterinėse simuliacijose, kurių duomenys patvirtino realiomis sąlygomis atliktų eksperimentų stebėjimus.
Mokslininkai iš keleto skirtingų Japonijos universitetų intensyvaus eismo kelią atkūrė 230 metrų ilgio vienos eismo juostos žiede patalpinę 22 automobilius.
Nepavyksta išlaikyti atstumo
Jie paprašė vairuotojų važiuoti pastoviu 30 km/val. greičiu. Iš pradžių transporto srautas judėjo sklandžiai, tačiau greitai tarpai tarp automobilių pasidarė nevienodi.
Vairuotojai nebegalėjo palaikyti pastovaus greičio, o galiausiai keletas jų buvo priversti trumpam sustoti.
Spūstis nusirito į rikiuotės galą tarsi banga. Automobiliai, kurie atsidūrė jos priekyje, siekdami sumažinti tarpą pasiekdavo 40 km/val. greitį, tačiau po akimirkos prie sangrūdos iš galo prisijungdavo nauja transporto priemonė.
Nagojos universiteto sudėtinių sistemų katedros mokslininkas Yuki Sugiyama sakė, kad ši banga per visą transporto srautą judėjo maždaug 20 km/val. greičiu.
„Nors mūsų eksperimento metu kilusi spūstis yra nedidelė, savo specifika ji niekuo nesiskiria nuo didžiųjų, kurios susidaro greitkeliuose“, – „New Scientist“ žurnalistams komentavo jis.
Mokslininko teigimu, ši demonstracija atkuriant eismo spūstis yra svarbi priemonė tyrėjams ieškant būdų, kaip sustabdyti šį elgesio fenomeną arba jo išvengti.
Lemia žmogiškos klaidos
Jungtinės Karalystės transporto tyrimų firmos TRL atstovą Timą Reesą labiausiai domino klausimas, ar japonų atlikto eksperimento metu transporto srauto sutrikimą visuomet lemdavo ta pati priežastis.
„Įtariu, kad tai turėjo būti arba vienas konkretus vairuotojas, kuris jaudinosi labiau nei kiti, arba automobilius sulėtindavusi konkreti vieta rate“, – įvardino specialistas.
Jo teigimu, nustatant tokių bangos tipo spūsčių priežastis geriausiai galėtų įvardinti psichologai.
„Jei eksperimento robotai vairuotų automobilius tobulame rate, srautas tiesiog nesutriktų. Netolygumus lemia žmogiškos klaidos“, – aiškino R. Reesas.
Jo komanda kompanijoje TRL kalibruoja tikslesnius transporto srauto judėjimo modelius skirtingo tipo keliuose. Tokiu būdu siekiama sumažinti bangomis kylančių spūsčių tikimybę.
Vienas iš būdų sumažinti spūsčių bangavimą yra įvesti laikinus greičio apribojimus. Šis metodas jau buvo taikomas viename iš Londono aplinkkelių.
